Adomas Kadmonas (hebr. אָדָם קַדְמוֹן =ʾāḏām qaḏmōn) – absoliutus, dvasinis žmogusjudaizmo mistinėje tradicijoje,[1] pirmojo žmogaus idėja, kurioje slypi pasaulio būties galimybės,[2] dvasinio ir materialaus pasaulio provaizdis.[1] Vardas reiškia „pirmapradįAdomą“, pirmąjį žmogų.[1]
Ypač paplitusi šimitologema buvo XIII–XVIII a.kabalistinėje mistikoje.[1] Daugiausia prie Adomo Kadmono idėjos plėtotės prisidėjo rabinasIzaokas Lurija ir jo pasekėjai.[2] Anot I. Lurijos, dieviškoji šviesasefirų pavidalu pasklidusi tuštumoje, o iš šių sefirų švytėjimo suformuotas Adomas Kadmonas – pirmasis, „kosminis״ žmogus.[3] Adomas Kadmonas suprantamas kaip ontologiškai būtina grandis tarp jokiomis savybėmis neapibūdinamo ir neapibrėžiamo Dievo beribiškumo ir jo sukurtų pavidalų įvairovės.[1]
Teigiama, kad Adomo Kadmono idėja turėjo įtakos rusų visuotinybės filosofijos vystymuisi.[2]