Adatinė –archeologinis radinys, dėžutė adatoms laikyti,archeologinių tyrimų metu randamaįkapėse.
Paprotį adatinę dėti į kapąXI a. –XII a. išSkandinavijos perėmė Rytų Baltijos kraštai – pirmiausialyviai, vėliau –latviai irlietuviai. Adatinės kartais suadatomis buvo dedamos į moterų kapus ir skiriamos pomirtiniam siuvimui.Lietuvoje žinoma apie 40 adatinių iš daugiau, kaip 20 radimo vietų. RastaXV a. –XVI a.geležinių,žalvarinių (Šlapgirės kapinynas), kaulinių (Jakštaičių-Meškių kapinynas,Bubių piliakalnis), odinių adatinių.
Žalvarinės adatinės dažniausiai gamintos iš dviejų išgaubtųtrapecijos formos kraštuose sukniedytų plokštelių. Aukštis 5,4-8,2 cm, plotis apačioje 1,5-3,1 cm, viršuje – 3,6-5,8 cm. Viena adatinių pusė kartais ornamentuota. Viduje prikimšta vilnonio audinio ir odos adatoms įsmeigti. Rečiau vėlyvuosiuose kapinynuose aptinkama kaulinių adatinių. Jos kiauravidurės, į apačią smailėjančios, skersmuo viršuje 1,6-2,4 cm, apačioje apie 1,3-1,8 cm, ilgis 7–9 cm, puoštos skersiniais ranteliais. Kaulinės adatinės dažniau aptinkamosŽemaitijoje, žalvarinės trapecinės – RytųAukštaitijoje.[1]