Apsu (arbaAbzu,šum.𒍪 𒀊 =ZuAb) Mesopotamijos, šumerų ir akadų, mitologijoje – pirmapradžio gėlo vandens personifikacija. Apsu buvo laiko pradžioje ir savo cirkuliavimu palaikė Žemę. Buvo manyta, kad Apsu teikia vandenį ežerams, upėms, šaltiniams ir kitiems gėlo vandens telkiniams. Apsu žemei nešė gausą ir laimę, buvo žinių bei išminties šaltinis. Apsu susimaišė su pirmapradžiu sūriu vandenynuTiamat. Iš jų sąjungos atsirado bangosMumu ir pirmoji poraLakmu suLakamu. Kita iš jų gimusi pora buvo dievaiAnšaras (vyriškasis pradas) irKišara (moteriškasis pradas), kurie pagimdė didžiuosius Anu ir Ea bei kitas dievybes.[1]
- Vėliau kiti dievai pradėjo kelti Apsu daug rūpesčių, todėl jis kartu su Tiamat sumanė juos sunaikinti. Nors iš pradžių Tiamtat nenorėjo įsitraukti į konfliktą, tačiau kai dievasEa nugalėjo Apsu, ji ėmėsi keršto. IšMarduko, Ea sūnaus, ir Tiamt mūšio užgimė žemė ir dangus.[1]
- DeivėNamu nulipdė pirmąjį žmogų iš Apsu vandenyne paimto molio[1]
- DidvyrisGilgamešas nusileido į Apsu vandenis ieškoti amžinojo gyvenimo augalo[1]
- Tikėta, kad dievas Ea (Enkis) gyveno Apsu vandenyne iki tol, kol buvo sukurti žmonės. Taip pat jame gyveno Ea žmonaDamgalnuna, jo motinaNamu, jo patarėjasIsimudas bei įvairios kitos patarnaujančios būtybės.
- ↑1,01,11,21,3 Apsu, R. Storm, Rytų mitologijos enciklopedija, p. 22, 2000
Literatūra
