Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abu Nuvas
Abu Nuvas (pers.الحسن بن هانئ الحكمي الدمشقي =al-Ḥasan b. Hāniʾ al-Ḥakamī ad-Dimašqī,756–814 m.) – arabiškai kūręs persų poetas, vienas pagrindinių arabų poezijos kūrėjų, patekęs į liaudies folklorą ir minimas pasakų rinkinyje „Tūkstantis ir viena naktis“.[1][2]
Abu Nuvas gimėAhvaze (dab.Iranas), arabo ir persės šeimoje. Jo tėvas, Hani, taip pat buvo poetas, tarnavęsMarvanio II armijoje, o jo motina, vardu Golban, buvo audėja. Kai jam buvo trylika, jo motina jį pardavė pirkliui išBasros. Ten jis pradėjo kurti ir rašyti eiles, vėliau pasiekėBagdadą. Ten Abu Nuvas pagarsėjo savo komiška, satyriška kūryba, kurioje vyravo lėbavimo, ištvirkavimų tematika, priešingai nei arabiškoje „dykumų poezijoje“. Ypač Abu Nuvas išgarsėjo valdant laisvų pažiūrų kalifuiAl Aminui. Tačiau kalifu tapusAl Mamūnui Abu Nuvas buvo įkalintas, atsidėjo religinių kūrinių rašymui. Tolimesnis jo likimas nežinomas – greičiausiai mirė kalėjime arba buvo nunuodytas.
Abu Nuvas karikatūriškai vaizduojamas arabų ir persų liaudies pasakojimuose. Jis padarė didelę įtaką persų poetamsOmarui Chajamui irHafizui.
↑Jonas Laurinaitis. Abu Nuvas (Abū Nuwās, Aba Nuvasas), tikr. al-Ḥasan ibn Hāni’ al-Ḥakamī.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 53 psl.
