| Abdula Ansari | |
|---|---|
 | |
| Visas vardas | Abu Izmailas Abdula ibn Abi Mansūras Mohamadas |
| Gimė | 1006 m. gegužės 4 d. Heratas,Persija |
| Mirė | 1088 m.(~82 metai) Heratas,Persija |
| Tautybė | persas |
| Religija | islamas (sufizmas) |
Abdula Ansari (Abdullah Ansari), pilnas vardas –Abu Izmailas Abdula ibn Abi Mansūras Mohamadas (1006–1088 m.) –persų rašytojas, mistikas,sufijus, rašęs irarabų kalba.
Savo kūryboje Abdula Ansari neigė pasaulietinės valdžios ir turto prasmę, aukštino dvasinės tobulybės siekimą. Kūrinyje „Maldos“ pirmą kartą persų literatūroje panaudota rimuota proza (sadžas), kuriąSaadi pritaikė poemoje „Gulistanas“ (1258 m.). Ansari išvertė iš arabų kalbosSulami veikalą „Sufijų gyvenimai“. Proza perkūrė žinomą siužetą apie Jusufą ir Zuleichą, parašė kūrinių, kuriuose ryškios sufizmo idėjos.
Iš trijų jam priskiriamųdivanų išliko tik fragmentų.[1] Svarbiausias kūrinys – „Dialogai su Dievu“ (Munajat Namah).