Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs600 m. pr. m. e.sausio 1 dieną ir pasibaigęs501 m. pr. m. e.gruodžio 31 dieną.
Tūkstantmečiai:2 tūkstantmetis pr. m. e. –1 tūkstantmetis pr. m. e. –1 tūkstantmetis
Amžiai:VII amžius pr. m. e. –VI amžius pr. m. e. –V amžius pr. m. e.
- VI a. pr. m. e. – gyvenokinų mąstytojasLao Dzė, kurio darbai davė pradžiądaoizmui.
- 600 m. pr. m. e. – 44-ojiolimpiada. Nugalėtojas - Antikritas išEpidauro. Suaugusiųjų kovos rungtyje - Hetoimoklas išLakonijos.[1]
- 594 m. pr. m. e. –Solono reformosAtėnuose. Tikslas – panaikinti prieštaravimus tarp aristokratijos irdemoso. Atėniečiai, už skolas patekę į vergiją, gavo laisvę.
- Apie586–538 m. pr. m. e. –Babilono nelaisvė irdiaspora. Babilono karalius, nukariavęsJeruzalę, dalįžydų išvarė į Babiloną.Persams nugalėjus Babiloną (539 m. pr. m. e.), žydai sugrįžo į Tėvynę.
- 580 m. pr. m. e. – 50-oji olimpiada. Nugalėtojas - Epitepidas išLakonijos. Reformos: teisėjų skaičius varžybose padidėjo nuo 1 iki 2. Teisėjais buvo Oksilidų - elėjų giminės atstovai.[1]
- 576 m. pr. m. e. – 51-oji olimpiada. Nugalėtojas - Erastofenas išKrotonės.[1]
- 570–500 m. pr. m. e. – gyvenoPitagoras,senovės graikųfilosofas,matematikas irfizikas, mokslinės matematikos pagrindėjas.
- 560–528 m. pr. m. e. –Peisistrato tironijasenovės Graikijoje. Paliko galioti Solono įstatymus. Atėnus pavertė Heladės kultūros centru.
- 551 m. pr. m. e. – gimėkinų mąstytojasKonfucijus.
- 546 m. pr. m. e. – mirėSenovės graikųfilosofasAnaksimandras, parašęs pirmąją pasaulyje filosofijos knygą „Apie gamtą“. Anaksimandras buvo pirmasis graikas, sudaręs pasaulio žemėlapį, dangaus sferos skliauto planą.
- 536 m. pr. m. e. – 61-ojiolimpiada. Nugalėtojas - Agafarchas išKerkyros. Pankrationo rungtyje nugalėjo Reksbijus iš Opunto (Lokridos); imtynių rungtyje - Milonas išKrotonės; keturkinkių rungtyje - Kimonas išAtėnų.[1]
- 532 m. pr. m. e. – 62-oji olimpiada. Nugalėtojas - Eriksijus išChalkidės; keturkinkių rungtyje - Kimonas iš Atėnų (2-ą kartą); imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (2 kartą).[1]
- 528 m. pr. m. e. – 63-oji olimpiada. Nugalėtojas - Parimendas iš Kamarinos (Sicilija); keturkinkių rungtyje - Kimonas iš Atėnų (3 kartą); imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (3 kartą).[1]
- 525 m. pr. m. e.
- 524 m. pr. m. e. – 64-oji olimpiada. Nugalėtojas - Menardas išTesalijos; imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (4 kartą).[1]
- 520 m. pr. m. e. – 65-oji olimpiada. Nugalėtojas - Anochas išTaranto. Į varžybas įtraukta nauja rungtis - hoplitodromas (bėgimas su pilna karine apranga), ją laimėjo Damaretas iš Herarijos. Kiti nugalėtojai: imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (5 kartą), kumštynėse - Glaukas, Demlino sūnus išKaristo.[1]
- 516 m. pr. m. e. – 66-oji olimpiada. Nugalėtojas - Ischiras iš Himerijos. Kiti nugalėtojai: pakratione - Timasifijus išDelfų; hoplitodrome - Damaretas iš Herėjos (2 kartą); keturkinkių varžybose - Kleosfenas išEpidamo.[1]
- 512 m. pr. m. e.
- persai užkariavoIndo slėnį.
- 67-oji olimpiada. Nugalėtojas - Fanadas iš Peplenos (Achaja). Fanadas buvo pirmasis, laimėjęs visas tris bėgimo rungtis: stadijos, dvigubą bėgimą ir hoplitodromą. Pakrationą laimėjo Timasifijus išDelfų (2 kartą), jojimą žirgu - Feidonas iš Korinto (nors jo žirgas numetė raitelį, bet finišo liniją kito pirmas).[1]
- 509 m. pr. m. e. – baigėsi septyniųRomos karalių laikotarpis. Paskutinysis karaliusetruskasTarkvinijus Išdidusis išvytas iš Romos. Roma taporespublika, valdžią perėmė renkamikonsulai.
- 509–507 m. pr. m. e. –Klistenio reformos. BaigėSolono pradėtądemokratijos kūrimo procesąAtėnuose: panaikino aristokratijos įtaką tautos susirinkimui, visiems piliečiams suteikė vienodas politines teises, priėmė ostrakizmo įstatymą – valstybei pavojingų piliečių ištrėmimą iš Atėnų slaptu balsavimu.
- 508 m. pr. m. e. – 68-oji olimpiada. Nugalėtojas - Isomachas iš Krotonės. Kumštynių rungtyje - Kaplitenas išSpartos.[1]
- 504 m. pr. m. e. – 69-oji olimpiada. Nugalėtojas - Isomachas iš Krotonės (2 kartą). Dvigubo bėgimo rungtyje - Tesalas išKorinto.[1]
- XVI a. pr. m. e. –VI a. pr. m. e. -Žalvario amžius.
- Pirmieji vietinės juodosios metalurgijos pėdsakai – lydymo atliekos (gargažės) ir naudojami atvežtiniai geležiniai dirbiniai.
- Nuo amžiaus vid. vyrauja mirusiųjų deginimo papročio pirmoji banga (iki I a.).
- Herodotas mini, kadNeurai iki vienos žmonių kartos prieš Darijaus užpuolimą 512 m. pr. m. e., t. y. amžiaus vidury, turėjo išsikelti iš savo žemių įbudinų žemes „užpuolus gyvatėms“ (t. y. priešams).
- (514)512 m. pr. m. e. – yraHerodoto paminėjimas, kad neurų caras (carai) kartu su kitais Didžiosios Skitijos carais dalyvaudavo garsioje Skitų carų Taryboje.Neurai galimai siejami su baltais, ypač jotvingiais, gyveno prieBugo (Hypanis) upės (šių dienų rytų Lenkija ir vakarų Baltarusija).
- Herodotas praneša, kad skitai, kovojantys su persais, kreipėsi įandrofagų (Dniepro-Dauguvos kultūra, siejama su latgalais) «carus» pagalbos.
- 513-512 m. pr. m. e. –budinai su skitais dalyvavo kare prieš persus.Budinai – senovės Europos tauta, minima Herodoto, gyvenusi Dono aukštupio regione. Pasak istoriko, tauta buvusi gausi ir didelė, o jos žmonės – mėlynakiai ir rudaplaukiai. Budinai priskirtini Juchnovo kultūrai, kuri siejama su baltais.
- 512 m. pr. m. e.Herodoto minimas Gelono miestas budinų žemėse Darijaus I sugriautas. Anot archeologų,Gelonas (Bilsko piliakalnis, Poltavos sritis) buvobudinų, gelonų irneurų genčių susivienijimo centras.
- ↑1,001,011,021,031,041,051,061,071,081,091,101,11Гвоздева Т. Б. Хронология Олимпийских игр (От античности до наших дней) // Олимпийские игры в политике, повседневной жизни и культуре (от античности до современности) : научно-популярное издание / Отв. ред. В.О. Никишин. — СПб.: Алетейя, 2021. — 467 с. — ISBN 978-5-00165-274-8. — doi:10.23681/619697
