Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

1991 m.

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metai:

1988 1989 1990 -1991 -1992 1993 1994
MCMXCI metai

Dešimtmečiai:

8-as 9-as -10-as -1-as 2-as

Šimtmečiai:

XIX amžius -XX amžius -XXI amžius

2 tūkstantmetis

1991 metai(4 kat., 14 psl.)

Ž • A • R Kituose kalendoriuose

Armėnų kalendoriuje	1440 ԹՎ ՌՆԽ

Bahajų kalendoriuje	147 – 148

Berberų kalendoriuje	2941

Bizantijos kalendoriuje	7499 – 7500

Budistų kalendoriuje	2535

Etiopų kalendoriuje	1983 – 1984

Hebrajų kalendoriuje	5751 – 5752

Indų Kalijugos kalendoriuje	5092 – 5093

IndųSaka kalendoriuje	1913 – 1914

IndųVikramo kalendoriuje	2046 – 2047

Iraniečių kalendoriuje	1369 – 1370

Japonų kalendoriuje	Heisei 3 (平成3年)

Kinų kalendoriuje	4627/4687 — iki — 4628/4688

Koptų kalendoriuje	1707 – 1708

Korėjiečių kalendoriuje	4324

Musulmonų kalendoriuje	1411 – 1412

Mianmaro kalendoriuje	1353

Tajų saulės kalendoriuje	2534

1991 m. buvonekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip patantradienį pagalGrigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 1 d. – įkurtasKlaipėdos universitetas;
Sausio 5 d. –JAV Baltieji rūmai pasmerkėTSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius įBaltijos valstybes;
Sausio 6 d. –Lazdijų muitinėje TSRS kariniai daliniai sulaikė pirmųjųlietuviškų pašto ženklų, pagamintųLeipcige, siuntą;
Sausio 7 d. – dėl politinės įtampos atsistatydino atkurtosios Lietuvosvalstybės pirmojiministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė;
Sausio 8 d.:
- Ministrė PirmininkėKazimira Prunskienė Maskvoje susitiko suTSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Susitikime kalbėta ir apie galimybę apsaugotiLietuvos jaunuolius nuo prievartinio ėmimo įtarybinę armiją;
- JAV Baltieji rūmai pasmerkėTSRS sprendimą įvestidesantinės kariuomenės dalinius įPabaltijo valstybes;
Sausio 10 d. –Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio kraštųvyriausybes irparlamentus įspėdama, kadtarybinė kariuomenė gali užimti Lietuvos parlamentą;
Sausio 11 d.:
- AtidarytaVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;
- LKP (TSKP) veikėjasJuozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje įsteigtasNacionalinis gelbėjimo komitetas, neva imantis valdžią į savo rankas. Tą pačią dienąsovietų desantininkai Vilniuje užėmė telefonų stotį, Krašto apsaugos departamento pastatus, Spaudos rūmus, Nemenčinės TV retransliacijos centrą,Vilniaus geležinkelio stotį. Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojo apie 20 tūkstančių žmonių;
Sausio 12 d.:
- Protestuodamas priešdesantininkų veiksmusVilniuje, atsistatydino TSRS LietuvosKGB padalinio viršininkasRomas Marcinkus;
- Lietuvos generalinė prokuratūra dėl piliečioJuozo Jermalavičiaus pareiškimo, jog „įkurtasNacionalinio gelbėjimo komitetas“, irTSRS kariuomenės nusikalstamų veiksmų iškėlė baudžiamąją bylą už viešus raginimus pažeistiLietuvos valstybės suverenitetą:
- Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkasBorisas Jelcinas pasmerkė karinės jėgos naudojimąPabaltijo kraštuose;
Sausio 13 d.:
- Aukščiausioji Taryba –Atkuriamasis Seimas atleidoAlbertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų. Premjeru paskirtasGediminas Vagnorius;
- Darbą pradėjo laikinoji studijaKauno radiofone, beitelevizijos studija Sitkūnuose:
- Naktį iš sausio 12-osios į 13-ąjąTarybų Sąjungos desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą.Žuvo 14, buvo sužeisti apie 1000 žmonių;
- Sovietų statytiniai paskelbė nuo 22 iki 6 valandos visoje Lietuvoje įvedąkomendanto valandą;
Sausio 14 d.:
- PerLietuvos radijo antrąją programą pradėtostransliuoti radijo stoties „Laisvoji Europa“ lietuviškos laidos;
- Lietuvoje,Latvijoje irEstijoje paskelbtas trijų dienųgedulas Sausio 13 aukų Lietuvoje atminimui:
- ĮkurtaSausio 13 brolija, suvienijusi Nepriklausomybės gynėjussavanorius;
Sausio 15 d. –Vilniuje vėl pradėti leisti laikraščiai, kurių redakcijų patalpasSausio 11-ąją užgrobė sovietiniaidesantininkai;
Sausio 16 d.:
- Sankt Peterburge paskelbtagedulo diena žuvusių prieVilniaus televizijos bokšto atminimui;
- Vilniuje buvo laidojamosSausio 13-osios įvykių aukos;
Sausio 17 d.:
- Maskvos taryba pasmerkė karinės jėgos naudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus;
- Seimas priėmėSavanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą:
- ĮkurtaSavanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT);
Sausio 18 d. – sovietų desantininkų užgrobtuoseRadijo ir televizijos komiteto pastatuose pradėjo veiktiLKP (TSKP)televizija;
Sausio 19 d. – išVokietijos atvežta ir prieparlamento rūmų pastatytaMarijos statula, kuria kaip stiprybės ir palaiminimosimbolį įteikėMaltos ordino grupė „Marijos vaikai“;
Sausio 20 d. –Maskvoje įvyko protesto demonstracija, kurios dalyviai pasmerkė sovietų armijos išpuoliusVilniuje bei pareikalavoTSRS PrezidentoMichailo Gorbačiovo atsistatydinimo;
Sausio 22 d. –Kanada nutraukė ekonominę bei humanitarinę pagalbąTSRS dėl agresijosLietuvoje,Latvijoje irEstijoje;
Sausio 24 d. –Skandinavijos valstybės pasiuntė TSRSPrezidentui Michailui Gorbačiovui bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmusPabaltijo respublikose;
Sausio 27 d. –Vilniaus rajone,Medininkuose irLavoriškėse, sovietų kariai užpuolė Lietuvos – Baltarusijos pasieniomuitines ir jas sunaikino.

Vasario 9 d. –Referendume dėl Lietuvos nepriklausomybės 76,4 % gyventojų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinęvalstybę;
Vasario 11 d. –Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji užsienio valstybėIslandija;
Vasario 13 d. –Vilniuje lankėsiJAV Kongreso delegacija.Kongresmenai rinko informaciją apie padėtįLietuvoje, susitiko su šalies vadovais;
Vasario 21 d. –Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pareikalauta, kadPabaltijo valstybių nepriklausomybės klausimąTSRS spręstų derybomis greitai, be sąlygų ir be karinio ar ekonominio spaudimo.

Kovo 2 d. – Lietuvos Respubliką de jure pripažinoDanijos Vyriausybė;
Kovo 3 d. – atšventintaŠv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje;
Kovo 4 d. –Šv. Kazimiero bažnyčioje laikytos pirmosios Šv. Mišios;
Kovo 7 d. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkuiVytautui Landsbergiui paskirtaNorvegijos liaudies Taikos premija – 2 milijonai 850 tūkstančiųNorvegijos kronų, kurios pagrindu įsteigtasVytauto Landsbergio fondas.

Balandžio 19 d. – Tarybų Sąjungos desantininkai užpuolė Medininkų pasienio apsaugos ir muitinės postą.

Liepos 29 d. – Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos Tarybinė Federacinė Socialistinė Respublika.
Liepos 31 d. –Medininkų žudynės:Medininkų pasienio poste omonininkai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus.

Rugpjūčio 26 d. – visos Lietuvos teritorijoje esančios sovietinės muitinės perduotos Lietuvos Respublikai. Lietuviškos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas;
Rugpjūčio 29 d. – Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos Tarybinė Federacinė Socialistinė Respublika.^[1]

Rugsėjo 7 d. – Lietuvos aklųjų sporto federacija buvo priimta į tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (IBSA);
Rugsėjo 10 d. – Lietuvos Respublika buvo priimta įEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją;
Rugsėjo 17 d. – Lietuvos Respublika tapoJungtinių Tautų Organizacijos nare;
Rugsėjo 18 d. – Lietuva priimta įTarptautinį olimpinį komitetą.

Spalio 5 d. – įsteigtaLietuvos pensininkų sąjunga "Bočiai";
Spalio 7 d. – Lietuva buvo priimta įUNESCO;
Spalio 18 d. – buvo įregistruotas Biblijos centras Tikėjimo žodis.

Gruodžio 3 d. –Vokietijoje atidarytaLietuvos ambasada;
Gruodžio 16 d. –Lietuvos Banke surengtas pirmasisvaliutos aukcionas;
Gruodžio 20 d. –Lietuva prisijungė prieŠiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos;
Gruodžio 27 d. –Lietuvos nepriklausomybę pripažinoAlžyras irBaltarusija;
Gruodžio 28 d. – atkurtaLietuvos darbo federacija.

Gimtadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 1 d. –Gytis Urba,Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto gynėjo pozicije. Vyrenysis brolisDovydas Urba taip pat yra futbolininkas.
Sausio 24 d. –Mantas Bartuševičius, Lietuvos komikas, aktorius.
Vasario 14 d. –Andrius Gudžius,lietuvių disko metikas, savo amžiaus grupės Lietuvos rekordininkas, pirmasis Lietuvos istorijoje pasaulio jaunimo čempionas (2010 m.).2010 m.gegužės 27 d. sportininko pasiektas rezultatas buvo devintoje vietoje visų laikų geriausių Lietuvos disko metikų sąraše. Treneriai:Vaclavas Kidykas ir A. Miliauskas.
Vasario 23 d. –Gabrielė Martirosianaitė,lietuvių modelis.
Kovo 31 d. –Brunas Biskys,Lietuvos futbolininkas.
Balandžio 21 d. –Karolis Chvedukas, buvęsLietuvos futbolininkas, saugas (m.2023 m.).
Gegužės 21 d. –Fiodor Černych,Lietuvos futbolininkas, žaidžiantisMogiliovo „Dnepro“ komandojeBaltarusijos futbolo čempionate,puolėjo pozicijose.
Liepos 9 d. –Vilius Kazlauskas, Lietuvos krepšininkas,Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas.
Rugpjūčio 14 d. –Laurynas Grigelis,Lietuvos tenisininkas, šiuo metu užimantis 366 vietą pasaulio tenisininkų reitinge.
Rugpjūčio 18 d. –Eglė Jakštytė,Lietuvos dainininkė,LNK muzikinio šou „Muzikos akademija 2“ nugalėtoja.
Rugpjūčio 23 d. –Isabella Tobias,JAV ledo šokėja, šiuo metu kartu suDeividu Stagniūnu atstovaujantiLietuvai.
Rugsėjo 20 d. –Paulius Knyza, Lietuvos krepšininkas,Šiaulių „Universitetas-ABRO“ krepšinio komandos žaidėjas.
Lapkričio 7 d. –Marius Žukovas,Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantisFBK Kaunas komandoje. Taip pat yra Lietuvos jaunimo rinktinės kandidatas.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Mirtys

Sausio 4 d. –Benediktas Stirbys, muzikos mokytojas ir chorvedys (g.1930 m.).
Sausio 7 d. –Vincas Jasiukevičius,Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (g.1915 m.).
Sausio 8 d. –Jonas Adomaitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g.1919 m.).
Sausio 13 d.:
- Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka. Jo vardu yra pavadinta viena išKaroliniškių gatvių (g.1939 m.).
- Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1952 m.).
- Alvydas Matulka, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1955 m.).
- Apolinaras Juozas Povilaitis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka.^[2] (g.1937 m.).
- Darius Gerbutavičius, viena išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1973 m.).
- Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1973 m.).
- Loreta Asanavičiūtė, viena išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1967 m.).
- Rimantas Juknevičius, viena išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1966 m.).
- Rolandas Jankauskas, viena išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1969 m.).
- Titas Masiulis, vienas išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamasLietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1962 m.).
- Vidas Maciulevičius, vienasLietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka (g.1966 m.).
- Virginijus Druskis, viena išSausio 13-osios įvykių aukų, žuvosausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g.1969 m.).
- Vytautas Vaitkus, vienas Lietuvos laisvės gynėjų,Sausio 13-osios auka.^[3] (g.1943 m.).
Sausio 16 d.:
- Petras Seibutis, vargonininkas ir chorvedys (g.1898 m.).
- Vytautas Motiekaitis,Lietuvos kunigas, žurnalistas, redaktorius (g.1914 m.).
Sausio 20 d. –Vytautas Rimkevičius, lietuvių prozininkas, dramaturgas (g.1930 m.).

Vasario 2 d. –Juozas Briedis, dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (g.1912 m.).
Vasario 4 d.:
- Izabelė Čepkevičiūtė-Juodagalvienė,Lietuvos teatro aktorė (g.1924 m.).
- Juozas Baltušis, Lietuvos rašytojas, politinis bei visuomenės veikėjas (g.1909 m.).
Vasario 7 d. –Algirdas Mošinskis,Lietuvos inžinierius, architektas (g.1905 m.).
Vasario 12 d. –Rapolas Valiukonis,Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g.1904 m.).
Vasario 14 d. –Vytautas Kriščiūnas,Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g.1908 m.).
Vasario 18 d. –Vytautas Koncevičius,Lietuvos laisvės gynėjas,Sausio 13-osios auka (g.1941 m.).
Vasario 23 d. –Algirdas Henrikas Malachovskis,Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g.1923 m.).
Vasario 24 d.:
- Ona Atlavinytė,Lietuvos zoologė, ekologė, biologijos mokslų daktarė (1979 m.) (g.1916 m.).
- Paulius Slavėnas,Lietuvos astronomas,matematikas, akademikas (g.1901 m.).
Vasario 27 d. –Pranė Dundulienė-Stukėnaitė, Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g.1910 m.).

Kovo 8 d.:
- Feliksas Einas,lietuvių teatro ir kino aktorius (g.1927 m.).
- Povilas Četkauskas, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, akordeonistas (g.1904 m.).
Kovo 11 d.:
- Jonas Narkus, vargonininkas ir chorvedys (g.1912 m.).
- Jonas Stoskeliūnas,Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas ir poetas (g.1913 m.).
Kovo 17 d. –Povilas Dikčius,Lietuvos kompozitorius (g.1933 m.).
Kovo 18 d. –Gerardas Bajoras,Lietuvos chemikas,chemijos mokslų daktaras (g.1928 m.).

^[Balandis]

Balandžio 3 d. –Juozas Stanulis,Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g.1897 m.).
Balandžio 12 d.:
- Stasys Bekeris, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g.1911 m.).
- Stasys Santvaras, poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškųoperų libretų autorius, operos solistas (g.1902 m.).
Balandžio 17 d. –Bronislovas Jurkšas, kunigas, vargonininkas, chorvedys (g.1914 m.).
Balandžio 25 d. –Ričardas Darškus,Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (g.1927 m.).
Balandžio 30 d. –Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvosužsienio reikalų ministras,diplomatas, karininkas, vertėjas (g.1896 m.).

^[Gegužė]

Gegužės 2 d. –Vytautas Gerulaitis,Lietuvos tenisininkas (g.1915 m.).
Gegužės 4 d. –Kazimieras Bieliukas,Lietuvos limnologas, akademikas, profesorius,geografijos mokslų daktaras (g.1901 m.).
Gegužės 7 d. –Gediminas Karka,Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g.1922 m.).
Gegužės 10 d. –Juozas Kisielius,Lietuvos teatro ir kino aktorius (g.1949 m.).
Gegužės 17 d. –Jonas Rutenis,Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dailininkas (g.1912 m.).
Gegužės 19 d. –Saulius Gricius, gamtosaugininkas visuomenininkas, Lietuvos visuomeninio ekologinio judėjimo pradininkas, žygeivis,„Atgajos„ klubo beiLietuvos Žaliųjų judėjimo lyderis, Kauno miesto politikas, buvęs vicemeras (g.1963 m.).
Gegužės 21 d. –Adolfas Šaučiūnas, vargonininkas ir chorvedys (g.1905 m.).
Gegužės 27 d. –Petras Velička,Lietuvos žurnalistas, fotografas, vertėjas (g.1911 m.).

^[Birželis]

Birželio 12 d. –Justinas Kontrimas,Lietuvos agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g.1916 m.).
Birželio 18 d. –Julijonas Steponavičius,Vilniaus arkivyskupas (g.1911 m.).
Birželio 22 d. –Viktoras Kutorga,Lietuvos gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas, eksperimentinėsonkologijos pradininkas Lietuvoje (g.1920 m.).
Birželio 29 d. –Valerijonas Šadreika,teisininkas,advokatas, advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g.1938 m.).

Liepos 8 d. –Jonas Liorentas,Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas,Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) (g.1901 m.).
Liepos 11 d. –Vytautas Mackevičius,Lietuvos tapytojas (g.1911 m.).
Liepos 12 d. –Ksaveras Kairys, ekonomistas,LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas,Biržų garbės pilietis (g.1909 m.).
Liepos 18 d. –Juozapas Miklovas,Palangos bažnyčios klebonas ir Palangos dekanas^[4] (g.1919 m.).
Liepos 25 d. –Kęstutis Balčys, kunigas, dainininkas, vargonininkas (g.1924 m.).
Liepos 31 d.:
- Algimantas Juozakas, policininkas,Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g.1969 m.).
- Algirdas Kazlauskas, policininkas,Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienasMedininkų žudynių aukų (g.1949 m.).
- Antanas Musteikis,Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, muitininkas, vienasMedininkų žudynių aukų (g.1958 m.).
- Juozas Janonis, policininkas,Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienaMedininkų žudynių aukų (g.1962 m.).
- Mindaugas Balavakas,Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienaMedininkų žudynių aukų (g.1970 m.).

^[Rugpjūtis]

Rugpjūčio 14 d.:
- Vytautas Klemka,Lietuvos skulptorius, grafikas, tapytojas (g.1924 m.).
- Vytautas Urbonavičius, choro dirigentas ir pedagogas (g.1928 m.).
Rugpjūčio 21 d.:
- Artūras Sakalauskas,Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinėssavanoris, žuvęs Lietuvos RespublikosSeimo rūmų prieigose, stabdantSovietų armijos išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje. PalaidotasAlytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinaitėse (g.1963 m.).
- Stefanija Gruodytė,Lietuvos gydytoja infektologė, medicinos mokslų daktarė (g.1909 m.).
Rugpjūčio 27 d. –Petras Babickas, Lietuvosradijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas (g.1903 m.).

^[Rugsėjis]

Rugsėjo 12 d. –Leonas Gylys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g.1928 m.).
Rugsėjo 24 d. –Aleksandras Gudanovičius,Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (g.1922 m.).

Spalio 4 d.:
- Elena Gaputytė,Lietuvos skulptorė, tapytoja (g.1927 m.).
- Jonas Šaučiūnas, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (g.1891 m.).
Spalio 13 d. –Kazys Brundza,Lietuvos botanikas ir mikrobiologas, biologijos mokslų daktaras (g.1903 m.).
Spalio 17 d.:
- Bronius Baginskas,Lietuvos agronomasagrochemikas, žemės ūkio mokslų daktaras (g.1903 m.).
- Juozas Pikčilingis, žymus kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas, habilituotas daktaras, profesorius (g.1926 m.).

^[Lapkritis]

Lapkričio 5 d. –Algirdas Zigmantas Aglinskas, ekonomistas, teisininkas, visuomenininkas. (g.1911 m.).
Lapkričio 10 d. –Zenonas Lapinskas,Lietuvos mokytojas, žurnalistas, redaktorius (g.1928 m.).
Lapkričio 12 d. –Povilas Gaučys,Lietuvos vertėjas, diplomatas (g.1901 m.).
Lapkričio 18 d. –Emilijus Andriulis,Lietuvos gydytojas higienistas (g.1928 m.).
Lapkričio 28 d. –Jonas Basiulis,Lietuvos bibliografas,pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (g.1929 m.).

Gruodžio 2 d. –Jonas Valaitis,Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g.1904 m.).
Gruodžio 6 d. –Ignas Jablonskis, Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis (g.1911 m.).
Gruodžio 17 d.:
- Juozas Maceika,Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas (g.1904 m.).
- Vygandas Telksnys, kompozitorius, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1984) (g.1934 m.).
Gruodžio 25 d. –Vitolis Baumilas,lietuvių kompozitorius (g.1928 m.).

Pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 18 d. – pirmojoPersijos įlankos karo pradžia.

Vasario 27 d. –Irako kariuomenė išstumta išKuveito, karo veiksmai nutraukti.

Kovo 3 d. –Latvijos irEstijos rinkėjaireferendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos;
Kovo 15 d. –Vokietija formaliai atgavo pilną nepriklausomybę, kai buvo išvesti paskutiniai poII pasaulinio karo rezidavęJAV,Prancūzijos,Jungtinės Karalystės ir Tarybų Sąjungos kariniai daliniai.

Birželio 5 d. –Sid Ahmed Ghozali (g.1937 m.), tapoAlžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki1992 m.liepos 8 d.;
Birželio 12 d.:
- Borisas Jelcinas išrinktasRusijos federacijos prezidentu;
- Rusijos Federacijos parlamentas paskelbė apie Rusijos suverenitetą;
Birželio 25 d. –Kroatija irSlovėnija paskelbė nepriklausomybę nuoJugoslavijos.

Liepos 1 d. – oficialiai nutrauktaVaršuvos sutarties organizacijos veikla;
Liepos 10 d. –Borisas Jelcinas prisaikdintas pirmuoju laisvai išrinktuRusijos prezidentu.

Rugpjūčio 20 d. –Estija paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos;
Rugpjūčio 21 d. –Latvija paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos;
Rugpjūčio 25 d. –Linus Torvalds išsiuntė laišką apie pradedamą kurti operacinės sistemos (Linux) branduolį.

Rugsėjo 6 d.:
- Antras pagal dydįRusijos miestas pervadintas iš Leningrado įSankt Peterburgą, sugrąžinant senąjį pavadinimą;
- Tarybų Sąjunga pripažino trijų Baltijos šalių nepriklausomybę.

Gruodžio 12 d. – Susikūrė nepriklausoma Rusijos Federacija;
Gruodžio 25 d. –Michailas Gorbačiovas atsistatydino išTarybų Sąjungos prezidento pareigų;
Gruodžio 26 d. – Tarybų Sąjungos Aukščiausioji Taryba formaliai išardėTarybų Sąjungą.

Gimtadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 12 d. –Pixie Lott,britų dainininkė, dainų autorė, aktorė ir šokėja. Labiausiai išgarsėjo dėl singlo „Mama Do (Uh Oh, Uh Oh)“ iš savo debiutinio albumo „Turn It Up“.
Balandžio 4 d. –Jamie Lynn Marie Spears,Jungtinių Amerikos Valstijų aktorė,popdaininkė. Jamie geriausiai žinoma iš kanaloNickelodeon rodyto serialoZoey 101, bei, kad yraBritney Spears jaunesnė sesuo.
Balandžio 30 d. –Christos Mylordos, Kipro dainininkas.
Gegužės 23 d. –Lena Meyer-Landrut,Vokietijos dainininkė.2010 m. Eurovizijos dainų konkurse tapo nugalėtoja su daina „Satellite“.
Spalio 10 d. –Gabriella Lucia Cilmi, australų dainininkė ir dainų autorė. Išgarsėjo2008 m. išleidusi didžiausio pasisekimo sulaukusį savo singlą „Sweet About Me“.
Lapkričio 4 d. –Olta Boka,Albanijos pop ir folk muzikos dainininkė. Su dainaZemrën lamë peng dalyvavo2008 m. Eurovizijos konkurse ir užėmė 16 vietą.
Lapkričio 11 d. –Jeffrey K. van Homoet Bruma, olandų futbolininkas, šiuo metu žaidžiantisLeicester City klube kaipcentro gynėjas, bet taip pat gali žaisti kaipkairiojo krašto gynėjas. Taip pat žaidžiaNyderlandų vyrų futbolo rinktinėje beiNyderlandų jaunimo iki 19 metų futbolo rinktinėje irNyderlandų jaunimo iki 21 metų futbolo rinktinėje.
Lapkričio 17 d. –Brenda Daniela Mendoza Asnicar,Argentinos aktorė ir dainininkė. Labiausiai išgarsėjo jaunimo telenovelėje „Bjaurusis Ančiukas“ (Patito Feo), nors turėjo ir kitos patirties televizijoje (filmavosi įvairiuose TV šou).
Gruodžio 11 d. –Anna Henrietta Bergendahl,Švedijos dainininkė. Ji gimėStokholme, o vėliau gyvenoNišiopinge irKatrineholme. Bergendahl turiairiško kraujo – jos močiutė gimė ir gyvenaAirijoje. Pirmasis Annos pasirodymas publikai buvoJorke, kai jai buvo tik aštuoneri metai. Ji dalyvavoŠvedijos televizijosTV4 muzikiniame projekte2004 m. bei dalyvavoŠvedijosIdol 2008, kur pateko į finalinį penketuką.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Mirtys

Sausio 18 d. –Karlis Dravinis,latvių kalbininkas (g.1901 m.).

Vasario 6 d. –Salvador Edward Luria,1969 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g.1912 m.).

Kovo 1 d. –Edvinas Herbertas Landas,JAV mokslininkas irišradėjas. Vienas žymiausių jo išradimų –1947 m.vasario 21 d. pristatytas momentinisfotoaparatas „Polaroid“ (g.1909 m.).
Kovo 2 d. –Serge Gainsbourg,žydų kilmėsprancūzų atlikėjas, kompozitorius, dainų tekstų autorius, režisierius. Nors dėl stilių įvairovės, jį sunku priskirti kuriai nors vienai muzikinei srovei, Gainsbourg laikomas vienu įtakingiausių visų laikų populiariosios muzikos kūrėjų. Atlikėjo dainų tekstuose dominuoja metaforos, užslėptos prasmės, žodžių žaismas; jo kūrybos supratimas yra apsunkintas dėl to, kad tikslūs vertimai į kitas kalbas yra neįmanomi (g.1928 m.).
Kovo 12 d. –Ragnar Arthur Granit,1967 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g.1900 m.).
Kovo 18 d. –Henrikas Kučinskis, organinės chemijos mokslų daktaras ir profesorius, Lenkijos Mokslų akademijos tikrasis narys (g.1909 m.).

^[Balandis]

Balandžio 4 d. –Max Frisch, šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas (g.1911 m.).
Balandžio 20 d. –Jumžagijnas Cedenbalas, vienasMongolijos politinių lyderių1952–1984 metais. Dirbo premjeru ir komunistų partijos generaliniu sekretoriumi (g.1916 m.).

^[Gegužė]

Gegužės 21 d. –Rajiv Gandhi, Indijos ministras pirmininkas (g.1944 m.).

^[Birželis]

Birželio 15 d. –William Arthur Lewis,1979 m.Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (g.1915 m.).

Liepos 24 d. –Isakas Baševis Zingeris,JAV žydų rašytojas,Nobelio literatūros premijos laureatas^[7]^[8]^[9]^[10] (g.1902 m.).
Liepos 25 d. –Lazaris Kaganovičius, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausiųStalino bendražygių,stalininių represijų organizatorius, buvęsSSKP CK Politinio biuro narys (g.1893 m.).

^[Rugpjūtis]

Rugpjūčio 4 d. –Jevgenijus Dragunovas, tarybinis rusųšaulių ginklų konstruktorius (g.1920 m.).
Rugpjūčio 8 d. –Ivanas Nikitovičius Kožedubas,TSRS aviacijos maršalas, tris kartusTarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944,1945) (g.1920 m.).
Rugpjūčio 22 d. –Borisas Pugo, sovietinis ir partinis veikėjas,Latvijos komunistų partijos vadovas,TSRS Vidaus reikalų ministras (1990–1991 m.), kandidatas įSSKP CK Politinio biuro narius,GKČP narys (g.1937 m.).
Rugpjūčio 26 d. –Vera Strojeva, tarybinė kino režisierė ir scenaristė (g.1903 m.).

^[Rugsėjis]

Rugsėjo 7 d. –Edwin Mattison McMillan,1951 m.Nobelio chemijos premijos laureatas^[11] (g.1907 m.).

Spalio 16 d. –Ole Beich,danų gitaristas ir bosistas, gimęsEsbjergo mieste (g.1955 m.).

^[Lapkritis]

Lapkričio 5 d. –Robert Maxwell,britų žiniasklaidos magnatas^[12] (g.1923 m.).
Lapkričio 18 d. –Gustavas Husakas,Čekoslovakijos politinis veikėjas. Po sovietų invazijos1968 metais jis komunistų partijos vadovo pareigose pakeitėAleksandrą Dubčeką, o nuo1975 iki1987 metų buvo Čekoslovakijos prezidentu^[13] (g.1913 m.).
Lapkričio 23 d. –Klaus Kinski, vokiečių aktorius^[14] (g.1926 m.).
Lapkričio 24 d. –Fredis Merkuris, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip britųroko grupėsQueen dainų autorius,vokalistas irpianistas. Kaip atlikėjas jis pasižymėjo stipriu vokalu ir spalvingais bei ryškiais pasirodymais scenoje (g.1946 m.).
Lapkričio 26 d. –Edas Heinemanas, garsusJAV lėktuvų konstruktorius, dirbęsDouglas Aircraft kompanijoje (g.1908 m.).

Gruodžio 1 d. –George Joseph Stigler,1982 m.Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (g.1911 m.).
Gruodžio 6 d. –John Richard Nicholas Stone,1984 m.Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (g.1913 m.).
Gruodžio 15 d. –Vasilijus Zaicevas,Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos snaiperis. Ypač pasižymėjo1942 m.lapkričio 10 –gruodžio 17 d.Stalingrado mūšio metu (g.1915 m.).

Nobelio premijos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Nobelio premijos laureatai:

Chemijos –Richard R. Ernst (1933–);
Ekonomikos –Ronald H. Coase (1910–);
Fizikos –Pierre-Gilles de Gennes;
Literatūros –Nadinė Gordimer;
Medicinos –Erwin Neher (1944–),Bert Sakmann (1942–);
Taikos –Aung San Suu Kyi.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4729&p_k=1
↑„LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai“
↑„LIETUVA 1991.01.13 dokumentai, liudijimai, atgarsiai – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 65.“
↑Juozapas Miklovas Archyvuota kopija 2013-06-17 išWayback Machine projekto..
↑^5,0^5,1(angl.)Nobelio medicinos premijos laureatai
↑^6,0^6,1^6,2(angl.)Nobelio ekonomikos premijos laureatai
↑[1].
↑Paul Kresh „Isaac Bashevis Singer, The Magician of West 86th Street, A Biography“, The Dial Press, New York 1979, p. 390.
↑Dvorah Telushkin „Master of Dreams“, A Memoir of Isaac Bashevis Singer“, p. 266, New York, 1997.
↑Stephen Tree „Isaac Bashevis Singer“, Munich, p. 18-19, 2004._{Nurodo kitą gimimo datą:1904 m.liepos 14 d.}
↑(angl.)Nobelio chemijos premijos laureatai
↑Robert Maxwell.
↑Gustavas Husakas.
↑Klaus Kinski.

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=1991_m.&oldid=7437178"

1991 metai

Paslėpta kategorija:

Webarchive šablono Wayback nuorodos

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp