1947 m.Europos vyrų krepšinio čempionatas – penktasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, vykęsPrahoje (Čekoslovakija). Jame dalyvavo 14 valstybių.
Pirmą kartą Europos vyrų krepšinio čempionate dalyvavo irTSRS rinktinė. Jos sudėtyje žaidė net 4 krepšininkai iš Lietuvos:Stepas Butautas,Vytautas Kulakauskas,Justinas Lagunavičius irKazys Petkevičius.Lenkijos vyrų krepšinio rinktinę atstovavo trys iš Lietuvos kilę krepšininkai:Jerzy Dowgird,Józef Żyliński irWładysław Maleszewski.
TSRS
Čekoslovakija
Egiptas
Belgija
Prancūzija
Lenkija
Vengrija
Bulgarija
Italija
Rumunija
Nyderlandai
Austrija
Jugoslavija
Albanija
Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į keturias grupes – dvi po keturios rinktines ir dvi po tris ekipas. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.
Po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas pateko į finalinį aštuntuką. Likusios ekipos varžėsi dėl 9-14 vietų.
Rungtyniųnugalėtojai paryškinti
| | |
---|
Lenkija | 51 – 32 | Rumunija |
Čekoslovakija | 93 – 19 | Nyderlandai |
Lenkija | 40 – 23 | Nyderlandai |
Rumunija | 25 – 64 | Čekoslovakija |
Nyderlandai | 42 – 50 | Rumunija |
Čekoslovakija | 51 – 17 | Lenkija |
Komanda | Taškai | Laimėta | Pralaimėta | Pelnė tšk. | Praleido tšk. | Skirtumas |
---|
1. TSRS | 4 | 2 | 0 | 112 | 44 | +68 |
2. Vengrija | 3 | 1 | 1 | 83 | 89 | -6 |
3. Jugoslavija | 2 | 0 | 2 | 38 | 100 | -62 |
| | |
---|
TSRS | 50 – 11 | Jugoslavija |
TSRS | 62 – 33 | Vengrija |
Jugoslavija | 27 – 50 | Vengrija |
| | |
---|
Bulgarija | 56 – 13 | Austrija |
Prancūzija | 100 – 6 | Austrija |
Prancūzija | 67 – 32 | Bulgarija |
Komanda | Taškai | Laimėta | Pralaimėta | Pelnė tšk. | Praleido tšk. | Skirtumas |
---|
1. Egiptas | 6 | 3 | 0 | 193 | 92 | +101 |
2. Belgija | 5 | 2 | 1 | 183 | 78 | +105 |
3. Italija | 4 | 1 | 2 | 119 | 92 | +27 |
4. Albanija | 3 | 0 | 3 | 45 | 278 | –233 |
| | |
---|
Italija | 60 – 15 | Albanija |
Belgija | 35 – 46 | Egiptas |
Belgija | 114 – 11 | Albanija |
Egiptas | 43 – 38 | Italija |
Albanija | 19 – 104 | Egiptas |
Italija | 21 – 34 | Belgija |
Antrajame etape 8 geriausios komandos varžėsi dėl aukščiausiųjų Europos čempionato apdovanojimų, o likusios 6 rinktinės kovojo dėl 9-14 vietų.
Turnyro autsaideriai buvo padalinti į dvi grupes po tris komandas (III ir IV grupės). Visos ekipos sužaidė su kitomis savo grupės komandomis. Tuomet pirmąsias vietas grupėse užėmusios rintkinės žaidė dėl 9-10 vietų, antrosiomis likusios – dėl 11-12 vietų, o paskutiniosios grupių ekipos – dėl 13-14 vietų.
Pirmojo aštuntuko komandos buvo paskirstytos į dvi grupes po keturias rinktines (I ir II grupės). Jos taip pat sužaidė su visomis savo grupės rinktinėmis. Pirmąsias vietas grupėse užėmusios ekipos pateko į pirmenybių finalą, o antrąsias – į mažąjį finalą. Trečiosiomis likusios rinktinės varžėsi dėl 5-6 vietų, o ketvirtosiomis – dėl 7-8 vietų.
| | |
---|
Italija | 59 – 33 | Jugoslavija |
Italija | 34 – 39 | Nyderlandai |
Jugoslavija | 32 – 26 | Nyderlandai |
Komanda | Taškai | Laimėta | Pralaimėta | Pelnė tšk. | Praleido tšk. | Skirtumas |
---|
1. Rumunija | 4 | 2 | 0 | 142 | 42 | +100 |
2. Austrija | 3 | 1 | 1 | 67 | 96 | -29 |
3. Albanija | 2 | 0 | 2 | 46 | 117 | -71 |
| | |
---|
Austrija | 23 – 69 | Rumunija |
Albanija | 19 – 73 | Rumunija |
Albanija | 27 – 44 | Austrija |
Komanda | Taškai | Laimėta | Pralaimėta | Pelnė tšk. | Praleido tšk. | Skirtumas |
---|
1. TSRS | 6 | 3 | 0 | 137 | 74 | +63 |
2. Egiptas | 5 | 2 | 1 | 135 | 112 | +23 |
3. Lenkija | 4 | 1 | 2 | 78 | 115 | -37 |
4. Bulgarija | 3 | 0 | 3 | 89 | 138 | -49 |
| | |
---|
Lenkija | 28 – 52 | Egiptas |
TSRS | 55 – 24 | Bulgarija |
TSRS | 46 – 32 | Egiptas |
Bulgarija | 27 – 32 | Lenkija |
Egiptas | 51 – 38 | Bulgarija |
Lenkija | 18 – 36 | TSRS |
| | |
---|
Vengrija | 48 – 52 | Čekoslovakija |
Prancūzija | 26 – 27 | Belgija |
Belgija | 30 – 27 | Vengrija |
Prancūzija | 22 – 32 | Čekoslovakija |
Vengrija | 41 – 45 | Prancūzija |
Čekoslovakija | 32 – 29 | Belgija |
| | |
---|
Jugoslavija | 90 – 13 | Albanija |
| | |
---|
Nyderlandai | 54 – 33 | Austrija |
Krepšininkai iš Lietuvos dar tik žengė pirmuosius žingsnius TSRS rinktinėje, todėl jų asmeniniai rezultatai nebuvo itin geri. Gal kiek geriau sekėsi S. Butautui, kuris mače su Jugoslavija pelnė 18 taškų, o susitikime su Bulgarija surinko 7 taškus. V. Kulakauskas rungtynėse su Jugoslavija pelnė 2 taškus, o K. Petkevičius mače su Lenkija įmetė 1 tašką. J. Lagunavičius žaidė tik prieš Vengriją ir per tą susitikimą taškų nepelnė.
Pirmą kartą Europos čempione tapo TSRS rinktinė:
- Otaras Korkija
- Stepas Butautas
- Joannas Lõssovas
- Nodaras Dzordzikija
- Ilmaras Kullamas
- Anatolijus Konevas
- Jevgenijus Aleksejevas
- Aleksandras Moisejevas
- Justinas Lagunavičius
- Kazimieras Petkevičius
- Jurijus Ušakovas
- Vytautas Kulakauskas
- Vasilijus Kolpakovas
- Sergejus Tarasovas
Čempionų titulą gynę čekoslovakai šį kartą buvo priversti tenkintis antrąja vieta:
- Ivan Mrázek
- Miloš Bobocký
- Jiří Drvota
- Josef Ezr
- Jan Kozák
- Gustav Hermann
- Miroslav Vondráček
- Ladislav Trpkoš
- Karel Bělohradský
- Miroslav Dostál
- Milan Fraňa
- Václav Krása
- Josef Toms
- Emil Velenský
Trečiąją vietą iškovojo Egipto rinktinė:
- Youssef Mohammed Abbas
- Fouad Abdelmeguid el-Kheir
- Guido Acher
- Maurice Calife
- Gabriel Armand „Gaby“ Catafago
- Abdelrahman Hafez Ismail
- Zaki Selim Harari
- Hassan Moawad
- Hussein Kamel Montasser
- Wahid Chafik Saleh
- Albert Fahmy Tadros
- Zaki Yehia
Europos krepšinio čempionatas |
---|
| Ženeva, 1935 m.·Ryga, 1937 m.·Kaunas, 1939 m.·Ženeva, 1946 m.·Praha, 1947 m.·Kairas, 1949 m.·Paryžius, 1951 m.·Maskva, 1953 m.·Budapeštas, 1955 m.·Sofija, 1957 m.·Stambulas, 1959 m.·Belgradas, 1961 m.·Vroclavas, 1963 m.·Maskva, 1965 m.·Helsinkis, 1967 m.·Neapolis, 1969 m.·Esenas, 1971 m.·Barselona, 1973 m.·Belgradas, 1975 m.·Liežas, 1977 m.·Turinas, 1979 m.·Praha, 1981 m.·Nantas, 1983 m.·Štutgartas, 1985 m.·Atėnai, 1987 m.·Zagrebas, 1989 m.·Roma, 1991 m.·Miunchenas, 1993 m.·Atėnai, 1995 m.·Barselona, 1997 m.·Paryžius, 1999 m.·Stambulas, 2001 m.·Stokholmas, 2003 m.·Belgradas, 2005 m.·Madridas, 2007 m.·Katovicai, 2009 m.·Kaunas, 2011 m.·Slovėnija, 2013 m.·Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, 2015 m.·Suomija, Izraelis, Rumunija, Turkija, 2017 m.·Čekijos Respublika, Gruzija, Italija, Vokietija, 2022 m.·Kipre, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, 2025 m. |
|