Movatterモバイル変換

Pereiti prie turinio

1867 m.

Keisti nuorodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapio1867)

Metai:

1864 1865 1866 -1867 -1868 1869 1870
MDCCCLXVII metai

Dešimtmečiai:

5-as 6-as -7-as -8-as 9-as

Šimtmečiai:

XVIII amžius -XIX amžius -XX amžius

2 tūkstantmetis

1867 metai(1 psl.)

Ž • A • R Kituose kalendoriuose

Armėnų kalendoriuje	1316 ԹՎ ՌՅԺԶ

Bahajų kalendoriuje	23 – 24

Berberų kalendoriuje	2817

Bizantijos kalendoriuje	7375 – 7376

Budistų kalendoriuje	2411

Etiopų kalendoriuje	1859 – 1860

Hebrajų kalendoriuje	5627 – 5628

Indų Kalijugos kalendoriuje	4968 – 4969

IndųSaka kalendoriuje	1789 – 1790

IndųVikramo kalendoriuje	1922 – 1923

Iraniečių kalendoriuje	1245 – 1246

Japonų kalendoriuje	Keiō 3 (慶応3年)

Kinų kalendoriuje	4503/4563 — iki — 4504/4564

Koptų kalendoriuje	1583 – 1584

Korėjiečių kalendoriuje	4200

Musulmonų kalendoriuje	1283 – 1284

Mianmaro kalendoriuje	1229

Tajų saulės kalendoriuje	2410

1867 m. buvonekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagalGrigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 13 d. – išVaršuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos (iki1837 m. vaivadija) šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija. Nuo tol Užnemunė pradėta vadintiSuvalkija;
Gegužės 24 d. – Vilniaus senovės muziejuje atidaryta viešojibiblioteka;
Birželio 5 d.:
- atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka. Bibliotekos fondai buvo sudaryti iš rusų valdžios konfiskuotų privačių bibliotekų bei buvusios Vilniaus universiteto bibliotekos;
- įsteigtaMarijampolės berniukų gimnazija, kurioje leista kaip fakultatyvą dėstyti lietuvių kalbą.

Nedatuoti

Šiauliuose pastatyta mūrinė stačiatikių cerkvė.

Gimtadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 7 d. –Antanas Civinskas,Lietuvos kunigas, publicistas, sociologas (m.1913 m.).
Sausio 17 d. –Jeronimas Dalbokas,Lietuvos knygnešys (m.1930 m.).
Kovo 5 d. –Jonas Šepetys,Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas.^[1] (m.1941 m.).
Kovo 6 d. –Kazys Barysas,Lietuvos knygnešys,daraktorius (m.1922 m.).
Balandžio 13 d. –Juozas Kasputis,Lietuvos knygnešys (m.1943 m.).
Balandžio 14 d. –Jonas Mačys-Kėkštas, poetas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.
Gegužės 7 d. –Juozas Sriuoginis,Romos katalikų kunigas,knygnešių rėmėjas (m.1943 m.).
Birželio 19 d. –Česlovas Sasnauskas, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas (m.1916 m.).
Liepos 12 d. –Balys Valušis, vargonininkas, chorvedys ir knygnešys (m.1952 m.).
Liepos 20 d. –Česlovas Chmielevskis,Lietuvos geologas,paleontologas,hidrografas (m.1921 m.).
Rugsėjo 5 d. –Vladas Mačys,Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkasprocesualistas, VDUprofesorius (m.1936 m.).
Rugsėjo 16 d. –Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė, viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusiųLazdynų Pelėdos slapyvardžiu^[2] (m.1926 m.).
Rugsėjo 18 d. –Kazimieras Jasėnas,Romos katalikų kunigas,prelatas, dailėtyrininkas (m.1954 m.).
Spalio 10 d. –Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas,varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis (m.1920 m.).
Spalio 14 d. –Jokūbas Brožaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
Gruodžio 10 d. –Endrikis Šadagys, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.

Nedatuota

Antanas Ričardas Druvė,Lietuvos karinis veikėjas,Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabopulkininkas (m.1919 m.).
Jonas Juozapas Tiškevičius,Lietuvos bajoras, didikas,Lelijos herbografas,1861 m.gegužės 8 d. Rusijos imperatorius tėvui iš naujo patvirtino grafo titulą (m.1903 m.).
Jonas Mačys-Kėkštas,lietuvių poetas, publicistas. Dirbo„Aušroje“ (m.1902 m.).

Neaprašyti

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Rugsėjo 16 d. –Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda), rašytoja. „Lazdynų Pelėdos“ slapyvardžiu pasirašinėjo dvi seserys Ivanauskaitės, plačiau žinomos savo vyrų pavardėmis – Sofija Pšibiliauskienė^[3] irMarija Ivanauskaitė-Lastauskienė.

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 12 d. –Juozas Godlevskis,1831 m. sukilėlių kariuomenėsbrigados generolas, teisininkas, politikas,Varšuvos kunigaikštystės irLenkijos karalystės seimų narys,Garliavos įkūrėjas (g.1773 m.).
Spalio 9 d. –Abraomas Mapu, žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (g.1808 m.).

Nedatuota

Kazimieras Jelskis, Lietuvos skulptorius, gimęs skulptoriaus, drožėjoKarolio Jelskio šeimoje (g.1782 m.).

Pasaulyje

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įvykiai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Vasario 3 d. –Japoniją pradėjo valdyti imperatoriusMeidži ir valdė iki1912 m.^[4]

Gimtadieniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 17 d. –Karlas Lemlė,JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją^[5] (m.1939 m.).
Kovo 25 d. –Arturas Toskaninis, „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas^[6] (m.1957 m.).
Balandžio 16 d. –Vilberis Raitas,JAV išradėjas,aviacijos pradininkas, lakūnas, vienas išbrolių Raitų (m.1912 m.).
Balandžio 23 d. –Johannes Andreas Grib Fibiger,1926 m.Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (m.1928 m.).
Gegužės 7 d. –Wladislaw Reymont,lenkų rašytojas,1924 m. apdovanotasNobelio literatūros premija už epopėją „Kaimiečiai“ (m.1925 m.).
Gegužės 17 d. –Karlas Eduardas Strandmanas, architektas, dirbęsŠvedijoje ir nuo 1893Rusijos imperijoje,Kauno irKuršo gubernijoje. Iki Antro pasaulinio karo gyvenęsLiepojoje,Latvijoje (m.1946 m.).
Birželio 8 d. –Frank Lloyd Wright, žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m.1959 m.).
Liepos 4 d. –Karlas Gustavas Emilis Manerheimas,Suomijos karinis ir politinis veikėjas.Suomijos švedų baronas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas-leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas. DalyvavoRusijos-Japonijos kare, Suomijos nepriklausomybės kovose irpilietiniame kare (m.1951 m.).
Liepos 5 d. –Endriu Elikotas Daglasas,JAV astronomas irarcheologas (m.1962 m.).
Liepos 10 d. –Julius Meier-Graefe,Vokietijos meno kritikas (m.1935 m.).
Liepos 28 d. –Luigi Pirandello,italų rašytojas,1934 m. apdovanotasNobelio literatūros premija (m.1936 m.).
Rugpjūčio 1 d. –Viljamas Speirsas Briusas,škotų poliarinis keliautojas. Jis organizavo ekspediciją „Scotia“ (1902–1904 m.) įAntarktidą ir vėliau keliavo įSvalbardą. Briusas buvo pakviestas dalyvautiRoberto Skoto ekspedicijoje įPietų ašigalį, tačiau jis atsisakė, nes manė, kad ekspedicijos tikslas buvo paviršutiniškas (m.1921 m.).
Rugpjūčio 16 d. –António Pereira Nobre, portugalų poetas, kurio darbai priklausoultraromantiškai poezijos srovei, pasižymisimbolistika,nostalgija. Jis priklauso XIX amžiaus portugalų rašytojų kartai (m.1900 m.).
Rugpjūčio 22 d. –Maksimilianas Biršė-Benė, šveicarų gydytojas. LaikomasMiuslio išradėju (m.1939 m.).
Lapkričio 7 d. –Marija Sklodovska-Kiuri, lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukartNobelio premijos laureatė (m.1934 m.).
Gruodžio 5 d.:
- Aarne Antti Amatus,Suomijos folklorininkas (m.1925 m.).
- Juzefas Pilsudskis,Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas,Lenkijos maršalas,1926–1935 m.diktatorius (m.1935 m.).

Nedatuota

Harry Alonzo Longabaugh,Laukinių Vakarų plėšikas,Butch Cassidy „Laukinės Gaujos“ šaulys (m.1908 m.).
Letsie II Lerotholi,Basutolando valdytojas (1905–1913 m.) (m.1913 m.).

Neaprašyti

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Balandžio 16 d. –Vilberis Raitas,JAV išradėjas,aviacijos pradininkas, lakūnas. (m.1912).

Mirtys

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sausio 30 d. –Imperatorius Komei, buvo 121-asis Japonijos imperatorius, pagal tradicinę paveldėjimo tvarką (g.1831 m.).
Rugpjūčio 25 d. –Maiklas Faradėjus, anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriantelektromagnetinių reiškinių teoriją (g.1791 m.).
Rugpjūčio 31 d. –Šarlis Bodleras, vienas žymiausiųXIX a. prancūzų poetų, kritikas, vertėjas (g.1821 m.).

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=1867_m.&oldid=6670075"

1867 metai

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp