Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

16-oji lietuviškoji divizija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šio straipsnio ar jo daliesneutralumas yra ginčytinas.
Paremkite straipsnio medžiagąpatikimais šaltiniais irsubalansuotai aprašykite skirtingus požiūrius. Prieš keičiant, peržiūrėkite puslapioaptarimą iristoriją.

16-oji Lietuviškoji divizija, kitaip16-oji Lietuviškoji šaulių divizija, (rus.16-я Литовская стрелковая дивизия),16-oji Lietuviškoji Klaipėdos Raudonosios vėliavos ordino šaulių divizija (rus.16-я стрелковая Литовская Клайпедская Краснознамённая дивизия) –TSRSRaudonosios armijos šauliųdivizija, suformuota ir kariavusiAntrojo pasaulinio karo metais. Viena iš gana didelio skaičiausnacionalinių Raudonosios Armijos junginių.

Ankstesnioji 16-oji divizija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Lietuvos kariuomenės kariai, išlaisvinti išRaudonosios armijos buvusio lietuvių korpuso, šiltai sutinkamiVilniuje,Lietuvoje, vykstantBirželio sukilimui, 1941 m.

16-oji divizija Raudonojoje armijoje egzistavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Karo pradžioje ji buvo 27-ojoje armijoje (Šiaurės Vakarų frontas), bet buvo sunaikinta vokiečių kariuomenei puolantLeningradą tiesMga.

Formavimas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1941 m.gruodžio 18 d. TSRS Gynybos komitetas priėmė nutarimą 16-ąją diviziją suformuoti iš naujo ir suformuoti ją kaip lietuvišką diviziją, kuri parodytų, kadlietuviai palaiko sovietų valdžią ir kurioje būtų kaupiami bei tikrinami būsimieji partiniai ir administraciniaiLietuvos SSR kadrai.

Divizija buvo formuojamaMaskvoskarinėje apygardojeBalachnos mieste (Gorkio sritis, Rusija). Diviziją formavo daugiausia iš pabėgėlių ir evakuotųjų išLietuvos, taip pat iš buvusiosLietuvos kariuomenės sudaryto buvusio29-ojo teritorinio Lietuviškojo šaulių korpuso karių ir karininkų, kurie iki tol tarnavo kituose daliniuose. Dauguma jų buvo perkelti į naująją diviziją.

Divizijos karininkais tapo daugiausiaVilniaus pėstininkų karo mokyklos, evakuotos įNovokuznecką (Kemerovo sritis), absolventai, baigę šią mokyklą pagal paspartintą programą. Politiniais darbuotojais tapo daugiausia buvę pogrindininkai, partiniai ir sovietiniai darbuotojai.

1943 m.sausio 1 d. iš 10 250 divizijos kareivių ir karininkų apie 7000 buvo lietuviai ar Lietuvos gyventojai. Diviziją sudarė:

  • 3720 (36,3 %) lietuvių
  • 3064 (29 %)rusų
  • 2973 (29 %)žydų
  • 492 (4,8 %) kitų tautybių žmonės.

Pagal žydų kiekį tai buvo ir pati žydiškiausia divizija visoje Raudonojoje armijoje. Žydai sudarė 13 % (136) karininkų ir 34,2 % kareivių koviniuose daliniuose.

Pradžioje divizijoje darbo ir įsakymų kalba buvolietuvių kalba. Tačiau daugiau kaip trečdalis divizijos kovotojų lietuvių kalbos nemokėjo – divizijai priskirti patyrę frontininkai kariai ir karininkai daugiausia buvo ne Lietuvos rusai. Be to, bijota, kad fronte divizijos karius dėl nepažįstamos kalbos galėjo palaikyti priešais ir apšaudyti. Todėl netrukus divizijos kalba taporusų kalba.

Divizijos sudėtis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Petras Ciunis
Lietuvos TSR vadovybė atkurtoje lietuviškojoje šaulių divizijoje, 1943 m. birželis. Iš kairės:Antanas Sniečkus, P. Jakovlevas, divizijos vadas gen. mjr.Vladas Karvelis,Justas Paleckis,Jonas Macijauskas, J. Žiburkus.

Diviziją sudarė:

  • 156-asis šaulių pulkas – vadai: papulkininkis Stanislovas Staškevičius, pulkininkas Anatolijus Kesselis (1899 - 04 07 1944). pulkininkasVladimiras Lunia
  • 167-asis šaulių pulkas – vadas pulkininkasVladas Motieka
  • 249-asis šaulių pulkas – vadai: pulkininkas Antanas Šurkus, papulkininkisFiodoras Lysenko
  • 224-asis artilerijos pulkas – vadai: majorasPovilas Simonaitis, majoras Pranas Petronis
  • 39 ryšiųbatalionas (vėliau pertvarkytas į 367 ryšių kuopą)
  • 93 inžinerijos batalionas – vadas inžinierius kapitonas Stanislovas Strielčiūnas
  • 282 prieštankinisdivizionas - vadas majoras Vadimas Itomlianskis
  • 181 minosvaidžių divizionas
  • 80 sanitarijos batalionas - vadas kapitonas Alteris Michališokas

1942 m. gegužės mėn. buvo suformuotas 2-asis atskiras lietuvių batalionas, kuris rengė naujus karius 16-ajai divizijai.

Pirmasis divizijos vadas buvogenerolas majorasFeliksas Baltušis-Žemaitis.1943 m. balandžio 22 d. jį pakeitė generolas majorasVladas Karvelis, o šį1944 m. rugsėjo 11 d.– generolas majorasAdolfas Urbšas, 1945 m. gegužės mėn. –Vladas Motieka.

Dalyvavimas karo veiksmuose

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Šešioliktosios divizijos kariai kovojaOriolo srityje 1943 m. vasarą
Šešioliktosios divizijos kariai žygiuoja proStoniškių kaimą, Lietuvos TSR 1944 m. spalio mėn.

Divizija baigta formuoti 1943 m. vasario mėnesį. 1943 m.vasario 21 d. ji pirmą kartą kovėsiAleksejevkoje (Oriolo sritis, 50 km į pietryčius nuoOriolo). Vėliau ji 42-ojo šaulių korpuso (48-oji armija) sudėtyje kovėsiKursko mūšyje, kur atlaikė vokiečių 383-osios pėstininkų ir 18-osios tankų divizijų atakas, 120 lėktuvų antskrydžius.

Po Kursko mūšio divizija perkelta į1-ąjį Pabaltijo frontą. VadavoBaltarusiją ir Lietuvą.1944 m.rugpjūčio 2 d. pasiekėŠiaulių priemiesčius. Mėnesį stovėjo ties Šiauliais, buvo papildyta Lietuvoje mobilizuotais lietuviais. Rugpjūčio viduryje Šiaulius atakavo vokiečių tankų daliniai, tačiau 16-oji divizija apsigynė. Tai vienos stambiausių tankų atakų karo pabaigoje Pabaltijyje.

1945 m.sausio 31 d. 16-oji divizija per vieną dieną užėmėKlaipėdą. Už tai divizija gavo Klaipėdos vardą. Vėliau divizija dalyvavo vokiečių kariuomenėsKuržemės grupuotės apsiaustyje, kur ir baigė karą.

"Divizijos kariai daug prisidėjo prie hitlerinės Vokietijos planų sužlugdymo. Sovietų šaltiniais: Nuo 1943 metų vasario mėnesio iki karo pabaigos, kaudamiesi su hitleriniais okupantais lietuviškoji šaulių divizija nuėjo 386 kilometrus, išvadavo 648 gyvenvietes, nukovė ir sužeidė per 34 tūkstančius priešo kareivių ir karininkų, išvedė iš rikiuotės daug technikos: 108 tankus, 50 šarvuočių, 111 minosvaidžių, 769 kulkosvaidžius ir kt."[1]

Apdovanoti kariai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

12 divizijos karių tapoSovietų Sąjungos didvyriais: majorasVolfas Vilenskis[2], seržantasKalmanas Šuras, jefreitoriusGrigorijus (Hiršas) Ušpolis, eilinisBorisas (Berelis) Cindelis (po mirties)[3], leitenantasVaclovas Bernotėnas, Viktoras Jacenevičius (po mirties), seržantas Boleslavas Gegžna, jaun. seržantas Fiodoras Zacepilovas, papulkininkis Fiodoras Lysenko (po mirties), seržantas Grigorijus Terentjevas (po mirties), vyr. seržantas Vasilijus Fedotovas, jaun. seržantasStasys Šeinauskas (po mirties).

ViršilaDanutė Stanelienė tapo pilnaŠlovės ordinų kavaliere – apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinu, o tai prilyginama Sovietų Sąjungos Didvyrio vardui, tik buvo gerokai retesnis dalykas.

Šlovės III ir II laipsnio ordinais apdovanoti: vyr. seržantai Konstantinas Gedvila, Mykolas Laurinavičius, Justinas Stankus, seržantai Mykolas Jurevičius, Ignas Ribokas, jefreitorius Albinas Šinkūnas, eiliniai Vitalius Laurinavičius, Pranas Rimša.

Bataliono vadas Leonas Garnys (g. 1920 m. Panevėžyje) apdovanotas net 3Raudonosios Vėliavos ordinais (1943 08 05, 1943 11 22, 1944 10 26). Tai bene vienintelis atvejis divizijoje.

Sovietų Sąjungos didvyrio vardui buvo pristatyti: majoras Petras Belanas (gavo Raudonosios vėliavos ordiną), seržantas Stasys Lickūnas (gavo Raudinosios vėliavos ordiną), jaun. seržantas Juozas Launikonis (gavo Raudonosios vėliavos ordiną), jaun. seržantas Motelis Charmacas (gavo Tėvynės karo I laipsnio ordiną), seržantas Leonas Kaganas (gavo Raudonosios vėliavos ordiną), seržantas Viktoras Gelžinas (gavo Tėvynės karo I laipsnio ordiną), eilinis Pranas Narkevičius (gavo Raudonosios vėliavos ordiną)

Eilinis sanitaras Giršas Josmanas apdovanotasLenino ordinu, tokiam apdovanojimui buvo pristatytas lietuvis Jonas Brozdžiūnas (gavo Raudonosios vėliavos ordiną)

Po karo

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Karui pasibaigus 16-oji divizija bazavosi Vilniuje,Šiaurės miestelyje, iki jos išformavimo 1956 m. birželio mėnesį.1955 m. buvo iškelta įVolgos-Uralo karinę apygardą ir galutinai išformuota.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Keturi laisvės dešimtmečiai / Petras Griškevičius. 1984, Mintis, 187 psl. / 31-32 psl.
  2. Виленскис Вольфас Лейбович. 21. 8. 1919 – 01.1992. Герой Советского Союза
  3. Цинделис Борис Израилевич. 1916 – 13. 10. 1944. Герой Советского Союза

Literatūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  • Kovų keliais (16 liet. divizijos foto albumas). Vilnius, 1965. 343 p
  • J. Dobrovolskis "Lietuviai kariai Didžiojo Tėvynės karo frontuose", Vilniuis, 1967
  • Atmintis (sudarytoja M. Trinkūnaitė) 16 -osios Lietuviškosios divizijos žuvusiųjų karių vardynas, Vilnius, 334 psl.ISBN 9986425107
  • Šešioliktoji lietuviškoji: atsiminimų knyga 16-osios lietuviškosios Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizijos istorija veteranų atsiminimuose, 1941–1956 (sud. Vaigutis Stančikas). – Vilnius: Gairės, 2008. – 478 p.: iliustr. –ISBN 978-9955-759-12-6
  • Vytautas Voveris "Šventasis karas" Vilnius, AB Spauda, 2018 - 480 psl. su iliustr.ISBN 978-609-475-134-9 (monografija apie divizijos karių tragediją, praradimus, politrukų ir komisarų patyčias, represijas)

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=16-oji_lietuviškoji_divizija&oldid=7664767"
Kategorijos:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp