Žiedas – daugelio gaubtasėklių arbamagnolijūnų augalų dalis,dauginimosi organas,[1] kurio pagrindinė funkcija yra gaminti dauginimuisi skirtasląsteles. Jie skirti tam, kad apvaisintų ar būtų apvaisinami, dėl to turi vyriškųžiedadulkių ir moteriškųkiaušialąsčių.
Įvairios žiedų formos,spalvos,kvapai reikalingi priviliotivabzdžiams, kurie dažniausiai apdulkina žiedus. Žydėdamas augalas subręsta ir pasiruošia apvaisinimui. Visas jėgas jis skiria būsimiesiemsvaisiams irsėkloms, todėl žydintysūgliai dažniausiai beveik liaujasi augti.
Vainiklapis – dažniausiai spalvotas lapelis. Vainiklapiai sudarovainikėlį, kuris privilioja vabzdžius, pernešančius žiedadulkes. Kai kuriuose žieduose būna stipriai atsikišęs vainiklapis, vadinamaslūpa (labellum), kurie pasitarnauja vabzdžiams kaip nutūpimo takas (afrikinė anzelija).
Taurėlapis – apsauginis, paprastaižalias vainiklapių, kuokelių ir vaislapių gaubtas. Taurėlapiai sudaro žiedotaurelę, kuri apsaugo neišsiskleidusįžiedpumpurį.
Apyžiedis – jį sudaro vainikėlis ir taurelė. Žiedai be apyžiedžio vadinamibevainikiais žiedais (migliniai). Apyžiedis gali būti:
paprastas – visi lapeliai vienodos formos ir spalvos
sudėtinis – sudarytas iš vainikėlio ir taurelės.
Žiedai pagal pagrindines žiedo dalis skirstomi į du tipus:
Dvilyčiai žiedai – turi kuokelius ir piesteles.
Vienalyčiai žiedai:
kuokeliniai (vyriškieji) – turi tik kuokelius
piesteliniai (moteriškieji) – turi tik piesteles
Pagal vienalyčius žiedus augalai skirstomi į:
Vienanamiai augalai – jei abiejų tipų vienalyčiai žiedai yra tame pačiame augale (beržas,lazdynas,alksnis).
Dvinamiai augalai – jei vyriškieji ir moteriškieji žiedai yra skirtinguose individuose (gluosnis,drebulė,tuopa).
Žiedo dalių išsidėstymas yra schematiškai pavaizduojamas žiedų diagramose arba žiedo sandara užrašoma pagal formulę. Išsidėstymas ant žiedsosčio yra labai svarbus šeimų apibūdinimui:
