Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Žalgirio seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žalgirio seniūnija

Seniūnijos administracija 2020 m.
SavivaldybėKretingos rajono savivaldybė
CentrasRaguviškiai
AdresasRaguvos g. 1
SeniūnasDonatas Bieliūnas(2024)
Gyventojai3 638 (2021 m.)[1]
Plotas162,79 km² (2025 m.)[2]
Tankumas22,3 žm./km²
Gyvenvietės30 kaimų, 1 viensėdis

Žalgirio seniūnija – administracinis-teritorinis vienetasKretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje,[3]Žemaitijos etnografiniame regione.[4] Centras –Raguviškiai.

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Seniūnija įsikūrusi abipusMinijos upės, jos plotas 16 458 ha.[5] Šiaurėje praeina kelias A11 ŠiauliaiPalanga , pietvakariuose seniūniją kerta plentas 216 GargždaiKretinga , jungiantis pajūrį su autostrada A1 VilniusKaunasKlaipėda , irKartenosGargždų vieškelis. Rytinėje dalyje daug miškų.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Įsteigta1995 m. vietojeŽalgirio apylinkės.

Seniūnijos istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Gyvenvietės
2001-04
(Išsamiau)
318631 kaimas, 1 viensėdis
2009-09-01
(Išsamiau)
31 kaimas, 1 viensėdis
2011 m.
(Išsamiau)
335930 kaimų, 1 viensėdis
2016-08-13
(Išsamiau)
30 kaimų, 1 viensėdis
2021 m.
(Išsamiau)
165363822 kaimai, 1 viensėdis

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnija turi gilias kultūrines tradicijas, seniūnijos praeitį mena daug istorijos ir kultūros paminklų. 1905 metų sausio 3 d.Petrikaičių kaime pirmą kartą Lietuvos scenoje buvo sušoktas lietuvių liaudies šokis „Aguonėlė“.

Didžiuosiuose seniūnijos kaimuose –Raguviškiuose,Baubliuose,Budriuose irJokūbave veikia kultūros namai buriantys kaimo žmones į folklorinius ansamblius, liaudiškos muzikos kapelas. Šie kolektyvai aktyviai dalyvauja tradiciniuose rajono renginiuose, bei patys organizuoja daug pasirodymų.

Kiekvienais metais vyksta konkursas „Gražiausia kaimo sodyba“, todėl pavyzdingai besitvarkančių sodybų kasmet vis daugėja. Eleonoros ir Sauliaus Kupšių sodyba (Baublių km.) yra pripažinta kaip viena gražiausių ir visame Kretingos rajone.

Seniūniją garsina skrabalais grojantis Regimantas Šilinskas, ilgametis ansamblio „Nerija“ dainininkas ir gitaristas Antanas Čapas, tautodailininkas Valerijonas Veita, tapytoja Felicija Stramilaitė, Virginijos Barzdžiuvienės bei Virginijaus Brazausko keramikos dirbiniai. Seniūnija didžiuojasi kunigu misionieriumiHermanu Šulcu, dainininkeRegina Maciūtė.

Bendruomenės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje įkurtos 5 kaimų bendruomenės – Jokūbavo (pirmininkas Viktoras Kairys), Budrių (pirmininkas Arvydas Stuopelis),Baublių (pirmininkė Gražina Rimkuvienė), Raguviškių (pirmininkė Daiva Dirmeitienė) ir Valėnų (pirmininkė Airida Jonkuvienė). Bendruomenės aktyviai dalyvauja sprendžiant gyventojų problemas.

Mokyklos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje veikia 2 pagrindinės mokyklos – taiJokūbavo Aleksandro Stulginskio irBaublių mokyklos.Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla švietimo kaitos fondo projektų konkurse „Mokyklos kaitos įvairovė“ laimėjo paramą mokyklos muziejui įrengti, mokykloje įkurtas buvusio Lietuvos Respublikos prezidentoAleksandro Stulginskio muziejus.Baublių irJokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėse mokyklose veikia šiuolaikiniai informacijos, metodikos ir kultūros centrai.

Bažnyčios

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje veikia 3 bažnyčios ir koplyčia:Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia Budrių kaime,Šv. Juozapo bažnyčia Mikoliškių kaime,Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Jokūbavo kaime bei Šv. Kazimiero koplyčia Baubliuose. 1906 metais Budriuose pastatytaŠv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra vienintelis medinėsgotikos kūrinys pajūryje. Šioje bažnyčioje dirbo lietuviško žodžio propaguotojas, steigęs slaptas lietuviškas mokyklas, kunigas Felicijonas Lialys. Budrių bažnyčioje saugomos meniškai siuvinėtos senosios bažnyčios vėliavos, kurios paskelbtos Lietuvos Respublikos dailės paminklais.

Bibliotekos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje veikia 4Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos filialai, įsikūręBaubliuose,Jokūbave,Raguviškiuose irBudriuose.

Ūkis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai verslai: žemės ir miškų ūkis, sodininkystė, medžio apdirbimas, gyventojų aptarnavimas. Seniūnijoje vystomas smulkus verslas: medžio apdirbimas, krovinių pervežimas, keramikos dirbiniai, gyventojams teikiamos įvairios paslaugos. Seniūnijos žemės gelmės turtingos naftos ištekliais, todėl„Geonafta“ eksploatuoja naftą ir nuolat teikia paramą seniūnijai. Mikoliškių girininkija.

Žemės ūkis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Žemės ūkio ir kaimo valdų registre įregistruota daugiau nei 900 žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudotojų. Pasėlius 2008 metais deklaravo 510 žemdirbių. Stambiausias seniūnijos ūkininkas – Virginijus Čėsna (jam priklauso daugiau kaip 1100ha žemės).Penki seniūnijos ūkininkai yra įkūrę žemės ūkio kooperatyvą „Platusis arimas“, kuriam vadovauja Arvydas Stuopelis.

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos sportininkai yra susibūrę į 2 –Jokūbavo irBaublių – sporto klubus. Sportininkai dalyvaujarajono sporto renginiuose, kuriuose ne kartą yra užėmę prizines vietas įvairiose sporto šakose. Seniūnijos sportininkai dažnai pirmauja virvės traukimo ir galiūnų rungtyse.Jokūbavo irBaublių sporto klubai ir patys organizuoja sporto varžybas, sveikatingumo šventes.

Turizmo objektai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Infrastruktūriniai projektai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje buvo įgyvendintas SAPARD programos infrastruktūrinis projektas –Baublių gyvenvietėje rekonstruoti buitinių nuotėkų biologiniai valymo įrenginiai.

Gyvenvietės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

GyvenvietėGyventojai (2021)Gyventojai (2011)
Baubliai, k.379463
Būbeliai, k.3117
Budriai, k.140204
Būdviečiai, k.8
Bumbuliai, k.0
Dupulčiai, k.428432
Ėgliškiai, k.4642
Greičiai, k.0
Jokūbavas, k.372479
Kalno Grikštai, k.4
Kėkštai, k.17
Kluonaliai, k.654220
Kukoriškiai, k.2
Kumponai, vs.7017
Laumalės, k.106
Mikoliškiai, k.6381
Mišučiai, k.10
Nausodis, k.129136
Petreikiai, k.2227
Petrikaičiai, k.2423
Raguviškiai, k.288332
Rubuliai, k.672501
Slučkai, k.6
Suktiniai, k.5
Šašaičiai, k.13
Toliai, k.4251
Utriai, k.3
Valėnai, k.128115
Žygai, k.1917
Žutautai, k.95128
Žutautų Medsėdžiai, k.0

Trumpi aprašymai:

  • KairiajameMinijos upės krante įsikūręsBaublių kaimas. Archeologijos paminklai byloja, kad jame žmonės apsigyveno II–I amžiuje prieš Kristų.
  • Į rytus yraBudrių kaimas – ne vieną šimtmetį buvusi svarbi gyvenvietė. Čia 1763 metais pastatyta koplyčia, 1906 metais- bažnyčia, 1909 metais atidaryta pradinė mokykla.
  • Ėgliškių kaime esantisAndulių piliakalnis – svarbus istorinis objektas. Manoma, kad čia XIII amžiuje stovėjoKretingos pilis.
  • AbipusGargždųKretingos plento driekiasiJokūbavo kaimas. Čia 1777–1778 metaisKartenos savininkas Jokūbas Nagurskis pastatė dvarą, bažnyčią ir miestelį, kurį pavadinoJokūbavu, ir išrūpino iš karaliausStanislovo Augusto privilegiją, leidžiančią rengti turgus. Šiandien dvarą žymi nedidelis parkas, kuriame 1991 metais pastatytas paminklas Lietuvos prezidentuiAleksandrui Stulginskiui, gyvenusiam čia 1926–1941 metais. Šalia dvaro, karo metais sudegusios bažnyčios vietoje neseniai iškilo naujos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios mūrai.Jokūbavo kapinėse palaidota visuomenės veikėja, tapytoja, gydytojaNijolė Dariūtė-Maštarienė (1925–1990).Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje veikia A. Stulginskio muziejus.
  • Kėkštų kaime kunigo misionieriausHermano Šulco iniciatyva sparčiai kuriasi užsienio organizacijų remiama Jaunimo sodyba.
  • Atokiausiame seniūnijos pakraštyje tarp miškų išsimėtęsMikoliškių kaimas. Jam pradžią davė XIX amžiuje įkurtas Mikoliškių dvaras, kurio savininkas generolas Liucijus Bronišas 1911 metais pastatė bažnyčią, atidarė ir išlaikė lietuvišką mokyklą.
  • Kitapus upės stūksoNausodžio piliakalnis (Mišučių), o šalia jo –Mišučių dvaras, kuriame gimė pirmojo lietuviško spektaklio 1899 metaisPalangoje dalyvis, literatas, gydytojasVladas Mongirdas.
  • Raguviškiai – administracinis seniūnijos centras. Upės slėnyje išlikęs IX–XII amžių kapinynas.

Seniūnaitijos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 7 seniūnaitijos:

  • Baublių seniūnaitija: Baublių, Kalno Grikštų kaimai
  • Budrių seniūnaitija: Budrių, Nausodžio, Kačaičių
  • Dupulčių seniūnaitija: Dupulčių, Kluonalių, Slučkų, Kukoriškių, Žygų, Būbelių kaimai
  • Jokūbavo seniūnaitija: Jokūbavo, Suktinių, Šašaičių, Petreikių, Petrikaičių kaimai
  • Mikoliškių seniūnaitija: Mikoliškių, Žutautų, Greičių, Utrių kaimai
  • Raguviškių seniūnaitija: Raguviškių, Laumalių, Būdviečių, Rubulių, Mišučių kaimai
  • Valėnų seniūnaitija: Valėnų, Tolių, Kėkštų, Ėgliškių kaimai

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Adresų registro seniūnijų erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14)
  3. Žalgirio seniūnija.Archyvuota kopija 2022-05-29 išWayback Machine projekto. Kretinga.lt (tikrinta 2022-05-29).
  4. Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
  5. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/bc941b12cd4111e69185e773229ab2b2
Ž  A  R
Kretingos rajono savivaldybės seniūnijos
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žalgirio_seniūnija&oldid=7689668"
Kategorija:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp