Ūsuočiai (Cerambycidae) –įvairiaėdžių vabalų (Polyphaga) pobūriošeima, priklausantilapgraužinių (Chrysomeloidea) antšeimiui. Ūsuočiams būdingos ilgosantenos, nuo ko ir kilo šeimos pavadinimas.
Pasaulyje priskaičiuojama apie 26 tūkst. rūšių. Lietuvoje žinomos 136 rūšys, dar ieškotinos apie 27 rūšys.[1]
Ūsuočių šeimai priklauso įvairaus dydžio, pailgi, grakštūsvabalai, turintys 11-12-nares šeriškas ar siūliškas, o patinai neretai pjūkliškas ar šukiškas antenas. Antenos ilgos, paprastai ilgesnės už pusę kūno, laikomos virš nugaros atkreiptos atgal.Akys dažniausiai inksto formos. Kojos ilgos, laibos.[2]
Dauguma ūsuočių – dieniniai vabalai, aktyvūs šiltomis saulėtomis dienomis. Sugaunami pamiškėse ant žiedų, kelmų, rąstų bei pažeistų medžių kamienų, telkiasi prie tekančių rūgstančių medžio sulčių. Dieninių rūšių kūno spalva ir antsparnių raštas ryškesni. Naktiniai ūsuočiai skraido vakarais ir naktimis. Jų kūnas paprastai būna juodas arba rudas ir be rašto. Dauguma jų skrenda į šviesą. Dieną jie slapstosi žievės plyšiuose, miško paklotėje, rąstų ar žabų krūvose.
Daugeliui rūšių būdingas ryškusLytinis dimorfizmas: Patinai už pateles yra daug lieknesni, ilgesnėm antenom. Kartais būna nevienoda patelės ir patinėlio spalva,antsparnių arpriešnugarėlės piešinys, plaukų danga.
Kai kurie ūsuočiai cypia. Garsą išgauna prieškrūtinį trindami į vidukrūtinį.
Lervos vystosi medžiųžievėje irmedienoje, rečiau žolinių augalų audiniuose. Jų kūnas storokas, mėsingas, balsvai gelsvas su ruda galvute (pav). Generacijos trukmė dažniausiai trunka 1–2 metus. Stambesnių, ar tų, kurios vystosi sausoje medienoje, rūšių gali trukti ir 5–6 metus.Išsiritę išlėliukių vabalai turi dar papildomai maitintis, kad subręstų ir galėtų veistis. Vieni ūsuočiai (dažniausiai dieniniai) telkiasi ant įvairių augalų žiedų ir mintažiedadulkėm. Kiti apgraužia medžių lapus ir sumedėjusių lapuočių ir spygliuočių ūglių žievę. Pastarieji žydinčių augalų nelanko.
Dauguma ūsuočių rušių yra pavojingi augalų ir medinių konstrukcijų kenkėjai. Paprastai puola ligotus, džiūstančius, nusilpusius medžius, bet kai kurie (pvz.,Ožiaragiai (Monochamus),Saperda,Spondylis) pažeidžia ir visiškai sveikus medžius. Įsiveisia nenužievintuose rąstuose, medinių pastatų sienose (Naminis ūsuotis (Hylotrupes bajulus)), tvorose, stulpuose ar kitose medinėse konstrukcijose.
Lietuvoje aptiktos 136 rūšys. 4 įrašytos įLietuvos raudonąją knygą:
ūsuočio lerva
Vienas didžiausių pasaulio vabalų —
Titanas (
Titanus giganteus)
- ↑Tamutis, V., Tamutė, B., & Ferenca, R. (2011). A catalogue of Lithuanian beetles (Insecta, Coleoptera). ZooKeys, (121), 1
- ↑Pileckis, S. (1976).Lietuvos vabalai. Vilnius: Mokslas, p. 132
