Movatterモバイル変換

[0]ホーム

Pereiti prie turinio

Švenčionys

Keisti nuorodas

Koordinatės:55°08′02″š. pl.26°09′47″r. ilg. / 55.134°š. pl. 26.163°r. ilg. /55.134; 26.163 (Švenčionys)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Švenčionys

Švenčionys iš šiaurės

Švenčionys

55°08′02″š. pl.26°09′47″r. ilg. / 55.134°š. pl. 26.163°r. ilg. /55.134; 26.163 (Švenčionys)

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė

Gyventojų(2025)

4 208^[1]

Plotas

6,27 km²

Tankumas(2025)

671 žm./km²

Pašto kodas

LT-18001

Vikiteka

Švenčionys

Vietovardžio kirčiavimas (3kirčiuotė)^[2]
Vardininkas:	Švenčiónys
Kilmininkas:	Švenčionių̃
Naudininkas:	Švenčionìms
Galininkas:	Švenčiónis
Įnagininkas:	Švenčionimìs
Vietininkas:	Švenčionysè

lenk.Święciany,rus.Свенцяны^[3]^[4]

Švenčionys – miestas rytųLietuvoje,Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuoVilniaus, apie 5 km nuo Lietuvos pasienio suBaltarusija.Švenčionių rajono savivaldybės centras,Švenčionių seniūnijos centras. Keliai įVilnių,Švenčionėlius,Ignaliną,Adutiškį,Lentupį. StoviŠvenčionių Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta1898 m.),stačiatikių cerkvė,sentikių cerkvė,sekmininkų bažnyčia, veikiaNalšios muziejus (įkurtas1945 m. kaip kraštotyros muziejus), savivaldybė, kino teatras, paštas (LT-18001), rajono centrinė ligoninė, socialinių paslaugų centras, globos namai. Išlikusi buvusi lietuvių pradžios mokykla ir gimnazija, Lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyrius (veikė1918–1919 m.), Švenčionių buvusi lietuvių gimnazija (1924–1938 m.).

Etimologija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežeroŠventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Arba kilęs nuo miestelio gyventojų sugalvoto pavadinimo – Šventėnai. Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardėsŠvenčionis daugiskaitos, nors šiojipavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuoKaišiadorių arJiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų varduŠvenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.^[5]

Taip pat manoma, kad miesto vardą galėjo lemti tai, kad čia pagonybės laikais buvusios šventosios girios.^[6]

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Apylinkėse plytiŠvenčionių aukštuma. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantisKūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Švenčionys pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M. K. Radvila, 1613 m. (fragmentas)

Carinės Rusijos laikais veikusiMarijos mergaičių gimnazija

GaisrinėPirmojo pasaulinio karo metu (dail. Fröhlich // Scheinwerfer. Bildbeilage zur Zeitung der 10. Armee. Nr. 104, 9.03.1918)

Namas, kuriame, pasak legendos, buvo apsistojęsNapoleonas (1938 m. nuotrauka)

Švenčionių kraštas nuo seno buvoNalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinėaukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomisaukštaičių genties žemėmis (Deltuvos, Upytės ir kitomis) sudarėLietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinėsLietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas sulegenda. Esą čia buvusi senovės baltųnalšėnų arlietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas.

LdkVytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo kunigaikščioŠvenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdinototorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų.1414 m. Vytautas pastatydinoŠvenčionių bažnyčią.1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.

1800 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesįprancūzmečiu pro miestą pravažiavoNapoleonas Bonapartas su savo kariuomene.1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai,1831 m.balandžio 11 d. įvykoŠvenčionių kautynės tarp sukilėlių ir Rusijos kariuomenės. Miesto vardas minimasLevo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. XIX–XX a. miestas buvo Švenčionių apskrities centras.^[7]

Švenčionys I pasaulinio karo metais

1920–1939 m. miestą buvo okupavusiLenkija, tada atitekoBaltarusijos SSR, o1940 m.rugpjūčio 3 d. grįžoLietuvai.1933 m.spalio 20 d. prie miesto prijungtasLigumy (Podligumy) viensėdis.^[8]1941–1943 m. čia buvogetas.1942 m.gegužės 19-20 d.Švenčionių žudynių metu nužudyta apie 400 vietos gyventojų. Karo metu aplink miestą veikėŠvenčionių Armijos Krajovos apylinkė.

Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“, įkurtas1883 m.,1928 m. atsirado antras vaistažolių fabrikas.

Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Tigro partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.1946 m.rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Švenčionių rajone yra dar du panašaus dydžio pagal gyventojų skaičių ir ekonomiką miestai - Švenčionėliai ir Pabradė. Todėl dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų ir konkurencijos su minėtais dviem rajono miestais, Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Sovietmečiu veikė „Žeimenos“ siuvimo fabrikas, vaistažolių perdirbimo fabrikas.

1992 m. patvirtintasŠvenčionių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XV a.	Švenčionių valsčiaus centras	?
1795–1843 m.	?	Užnerio apskrities centras
1843–1915 m.	?	Švenčionių apskrities centras	Vilniaus gubernija
1915–1922 m.	?
1922–1939 m.	Švenčionių valsčiaus centras		Vilniaus vaivadija
1939–1940 m.		?	Baltarusijos TSR
1941–1950 m.		Švenčionių apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas,Švenčionių apylinkės centras	Švenčionių rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas,Švenčionių apylinkės centras	Švenčionių rajono centras
1995–2013 m.	Švenčionių miesto seniūnija irŠvenčionių seniūnijos centras	Švenčionių rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis
2013–	Švenčionių seniūnijos centras	Švenčionių rajono savivaldybės centras	Vilniaus apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp1867 m. ir2021 m.

1867 m.^[4]

1897 m.^sur.^[9]

1900 m.*^[3]

1931 m.^[10]

1941 m.

1970 m.^sur.

1976 m.^[11]

1979 m.^sur.^[12]

1989 m.^sur.^[13]

5 994

6 025

6 322

5 742

5 900

4 617

5 100

5 284

6 469

2001 m.^sur.^[14]

2011 m.^sur.^[15]

2015 m.

2017 m.

2020 m.

2021 m.^sur.^[16]

5 684

4 980

4 781

4 458

4 063

4 448

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 4 963 žmonės:^[17]

Lietuviai – 56,4 % (2799);
Rusai – 17,33 % (860);
Lenkai – 17,33 % (860);
Baltarusiai – 4,55 % (226);
Totoriai – 0,62 % (31);
Ukrainiečiai – 0,48 % (24);
Kiti – 3,28 % (163).

2001 m. gyveno 5 684 žmonės:^[18]

Lietuviai – 51,06 % (2902);
Rusai – 19,69 % (1119);
Lenkai – 19,14 % (1088);
Baltarusiai – 4,93 % (280);
Totoriai – 0,67 % (38);
Ukrainiečiai – 0,4 % (23);
Kiti – 4,12 % (234).

Žymūs žmonės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Švenčionyse palaidoti knygnešiai Mykolas Padleckas, Mykolas Vaiškūnas ir Stanislovas Vaiškūnas
Markas Natansonas (1850–1919), žydų kilmės Rusijos revoliucionierius
Julijanas Bialozoras (1862–1942), karininkas
Arkadi Kremer (1865–1935), politikas
Mark Broido (1877–1937), politikas
Mordecai Kaplan (1881–1983), rabinas
Wiktor Thommée (1881–1962), karininkas
Rudolf Niemira (1886–1952), karininkas
Maksymilian Hajkowicz (1889–1940), karininkas
Franciszek Żwirko (1895–1932), lenkų lakūnas, tarptautinių aviatorių varžybų nugalėtojas
Aleksander Adamowicz (1902–1935), politikas
Yitzhak Arad (1926–2021), istorikas, sovietinis partizanas
Andrzej Czechowicz (g. 1937 m.), karininkas
Romuald Jakub Weksler-Waszkinel (g. 1943 m.), kunigas, filosofas
Leonas Alesionka (g. 1949 m.), gydytojas, politinis veikėjas
Žilvinas Žusinas (g. 1983 m.), muzikos prodiuseris
Danutė Gasiūnienė (g. 1956 m.), Lietuvos Apeliacinio teismo teisėja

Miestų partnerystė

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1950 m. pastatytas pirmasisŠvenčionių miesto stadionas.^[20] Mieste veikėFK Kūna Švenčionys klubas.

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

↑Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01.Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
↑Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė.Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.ISBN 5-420-01497-1. //(internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis].ISBN 978-9955-704-23-2.
↑^3,0^3,1Свенцяны.Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl.(rus.)
↑^4,0^4,1Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl.
↑Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 221–223
↑Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 540
↑Święciany (1).Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 682 psl. (lenk.)
↑Dz.U. 1933 nr 81 poz. 587
↑http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/8/zoom/6
↑Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
↑Švenčionys.Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 233
↑Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑https://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1
↑2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 išWayback Machine projekto.
↑2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 išWayback Machine projekto.
↑Bendradarbiavimo sutartys,svencionys.lt
↑Švenčionių rajono savivaldybė .Lietuvos sporto enciklopedija (tikrinta 2024-10-12).

Literatūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Švenčionys.Mūsų Lietuva,T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 675 psl.
Švenčionys per amžius skambės (sud. Aldona Mikštienė). – Švenčionys: Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2001. – 43 p.: iliustr.
Švenčionys: dvaras – miestelis – miestas: istorinė apybraiža (sud. Jonas Juodagalvis). – Vilnius: Diemedis, 2001. – 167 p.: iliustr.
Švenčionių krašto savanoriai 1918–1920 m.: biografinis žinynas (sud. Jonas Juodagalvis). – Vilnius: Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2005. – 235 p.: iliustr. –ISBN 9955-423-34-X
Laiko tėkmės neištrinti vardai: žymūs Švenčionių krašto žmonės (sud. Gerda Urbonienė, Vytautas Rimšelis). – Švenčionys: Firidas, 2011-.
- D. 1. – 2011. – 87 p.: iliustr. –ISBN 978-609-429-015-2

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2008-01-12 išWayback Machine projekto.
Nalšios muziejus Archyvuota kopija 2016-03-05 išWayback Machine projekto.
Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 išWayback Machine projekto.
„Švenčionių kraštas“Archyvuota kopija 2012-04-25 išWayback Machine projekto. – Švenčionių rajono laikraštis

Ž • A • R Svarbiausios gyvenvietėsŠvenčionių rajono savivaldybėje

Miestai	·Pabradė·Švenčionėliai·Švenčionys

Miesteliai	·Adutiškis·Kaltanėnai·Labanoras

Seniūnijų centrai	·Adutiškis·Cirkliškis·Kaltanėnai·Labanoras·Magūnai·Naujas Strūnaitis (Strūnaičio sen.)·Pabradė·Sariai·Svirkos·Švenčionėliai·Švenčionys

Herbinės gyvenvietės	·Adutiškis (2006)·Kaltanėnai (2012)·Labanoras (2011)·Pabradė (2006)·Svirkos (2025)·Švenčionėliai (1996)·Švenčionys (1992)

Ž • A • R Lietuvos miestai

Apskričių centrai	ALYTUS –KAUNAS –KLAIPĖDA –MARIJAMPOLĖ –PANEVĖŽYS –ŠIAULIAI –TAURAGĖ –TELŠIAI –UTENA –VILNIUS

Savivaldybių centrai	Anykščiai –Birštonas –Biržai –Druskininkai –Elektrėnai –Gargždai –Ignalina –Jonava –Joniškis –Jurbarkas –Kaišiadorys –Kalvarija –Kazlų Rūda –Kėdainiai –Kelmė –Kretinga –Kupiškis –Lazdijai –Mažeikiai –Molėtai –Naujoji Akmenė –Neringa –Pagėgiai –Pakruojis –Palanga –Pasvalys –Plungė –Prienai –Radviliškis –Raseiniai –Rietavas –Rokiškis –Skuodas –Šakiai –Šalčininkai –Šilalė –Šilutė –Širvintos –Švenčionys –Trakai –Ukmergė –Varėna –Vilkaviškis –Visaginas –Zarasai

Kiti miestai	Akmenė –Ariogala –Baltoji Vokė -Daugai –Dūkštas –Dusetos –Eišiškės –Ežerėlis –Garliava –Gelgaudiškis –Grigiškės –Jieznas –Joniškėlis –Kavarskas –Kybartai –Kudirkos Naumiestis –Kuršėnai –Lentvaris –Linkuva –Nemenčinė -Obeliai –Pabradė –Pandėlys –Panemunė –Priekulė –Ramygala –Rūdiškės –Salantai –Seda –Simnas –Skaudvilė –Smalininkai –Subačius –Šeduva –Švenčionėliai –Tytuvėnai –Troškūnai –Užventis –Vabalninkas –Varniai –Veisiejai –Venta –Viekšniai –Vievis –Vilkija –Virbalis –Žagarė –Žiežmariai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Švenčionys&oldid=7700579"

Kategorija:

Švenčionys

Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭