Šiuolaikinė sakmė (sakmiškasis pasakojimas, miesto legenda, šių laikų mitas, šiuolaikinis gandas) – šiuolaikiniovisuomenėsfolkloro rūšis, pasakojimas, kuris laikomas esąs tikroviškas. Pasakojamas įvykis nebūtinai yra netikras. Pati istorija gali būti paremta tikrais faktais, tačiau jie dažniausiai stipriai iškraipyti ir perdėti siekiant kuo didesnio susidomėjimo. Tautosakos sistemoje sakmiškieji pasakojimai priklausosakmių porūšiui, nes veikia kaipnaratyvai apie tikroviškus nutikimus.
Pagal alternatyvų pavadinimą galima sieti sumiestu, tačiau pasakojimai nebūtinai turi būti kilę miesto aplinkoje. Šios istorijos gyvuoja dabartinėjevisuomenėje, kai didžioji dalis gyventojų yra miestų gyventojai. Tai savotiškas kontrastas su klasikiniaismitais, kai didžioji dalis žmonių gyvenokaimo vietovėse.
Savo turiniu sakmiškieji pasakojimai be galo įvairūs – nuokomiškų nutikimų ikisiaubo istorijų. Pasakojama apie kraupius nusikaltimus (pvz., kūdikių kūnai naudojami gabenti narkotikams; grobiami žmonių organai), keistas avarijas, susidūrimus su antgamtinėmis būtybėmis (vaiduokliais, numirėliais, ateiviais), mirusiųjų pasaulio arba buvusio gyvenimo patirtis ir kt.
Šiuolaikinės sakmės neretai sparčiai pasklinda informavimo priemonėmis, pvz.,el. paštu,socialiniais tinklais, taip pat spausdinamos žurnaluose, laikraščiuose.
- Šlepavičiūtė I.Sakmiškieji lietuvių naratyvai apie antgamtinio pasaulio patirtis XXI a. pr.: tradicijų tęstinumas ir kaita, daktaro disertacija. Kaunas, VDU: 2016.
- Šlepavičiūtė I. „Sakmiškieji pasakojimai“. – Anglickienė L., Skabeikytė-Kazlauskienė G., Macijauskaitė-Bonda J. ir kt.Šiuolaikinis moksleivių folkloras. Vilnius, 2013, p. 186–213.
