Šiaurės Korėja (kor. 조선 =Chosŏn), oficialiaiKorėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR,kor. 조선민주주의인민공화국 =Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk) – valstybėRytų Azijoje,Korėjos pusiasalio šiaurinėje dalyje. Šiaurėje ribojasi suKinija, šiaurės rytuose – suRusija, pietuose – suPietų Korėja. Rytuose Šiaurės Korėja prieina prieJaponijos jūros, vakaruose – prieGeltonosios jūros. Seniau buvusios vieningos valstybės,Korėjos, dalis. Šalies sostinė ir didžiausias miestas –Pchenjanas.
Režimas Šiaurės Korėjoje plačiai vertinamas kaipstalininėdiktatūra.[2][3][4] Valstybės vyriausybė teigia besivadovaujantičučhės ideologija, sukurtaKim Ir Seno, buvusio šalies lyderio. Dabartinis valstybės lyderis –Kim Džongunas, Kim Čen Iro sūnus. Šalies geriausi santykiai su kitomis oficialiaisocialistinėmis valstybėmis –Vietnamu,Laosu, ypač su Rusija ir Kinijos Liaudies Respublika, taip pat suKambodža irMianmaru. Podidžiulio bado dešimtajame praeito šimtmečio dešimtmetyje, iš dalies kilusio dėl didžiosios ekonominės partnerėsTSRS žlugimo, lyderis Kim Čen Iras nuo1995 m. pradėjo vykdyti„Kariuomenė – svarbiausia“ politiką, taip siekdamas padidinti ekonominę koncentraciją ir paremti šalies kariuomenę.
Šiaurės Korėjos kultūra stipriai kontroliuojama vyriausybės. Vyriausybės organizuojamasArirango festivalis, į kurį įtraukiama daugiau kaip 100 000 dalyvių, yra visų pirma skirtas dviejų lyderių išaukštinimui.[5] Žaidynės vyksta didžiausiame stadione pagal talpumą pasaulyje –Rungrado gegužės 1 stadione, kuriame telpa 114 000 žmonių.[5][6]
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją okupavo rusų ir amerikiečių kariuomenės.1948 m. šalis buvo padalinta. Komunistai užvaldė šiaurę, o pietinėje dalyje nugalėjo amerikiečių remiama demokratinė vyriausybė. Šiandien abi pusės yra susipriešinusios, tarp šalių įrengta viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje. Pastaruoju metu komunistinė Šiaurės Korėja demonstruoja savo karinę galią (branduolinė programa) visam pasauliui.
2006 m.spalio 9 d. apie 4:30 val. (Lietuvos laiku), šiaurėje, esančioje vienoje iš šachtų, susprogdino branduolinį užtaisą (manoma, kad nuo 5 iki 15 kilotonų galios). Aplinkinių valstybių seismologai užfiksavo 4 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę.
2011 m.gruodžio 17 d. nuo širdies smūgio mirė ilgametis šalis vadovasKim Čen Iras. Jo postą užėmė jauniausias sūnusKim Džongunas.[8] Tų pačių metų gruodžio 30 d. jam suteiktas valstybinės armijos vadovo titulas[9]
2016 m.sausio 6 d. 1 val. 30 min. UTC laiku (10 val. 30 min vietos laiku) Šiaurės Korėjoje buvo susprogdinta branduolinė bomba. Apie įvykdytą termobranduolinės bombos sprogdinimą patvirtino pati Šiaurės Korėjos vadovybė.
2017 m.liepos 4 d. valstybė paleido pirmąją šalies istorijojetarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-14“.[10] Tų pačių metųliepos 28 d. šalis įvykdė ir antrąjį šios raketos skrydį. Jo metu raketa pasiekė 3 724,9 km aukštį ir nuskrido 998 km linkJaponijos jūros.[11] Tuo pačiu 2017 m. rugpjūtįJAV žvalgyba pranešė mananti, kad Šiaurės Korėja savo pajėgose turi branduolines galvutes, kurias sugebėtų nuskraidinti iki JAV teritorijos.[12]
Šiaurės Korėjoje yra įsitvirtinęstotalitarinis režimas, labiausiai primenantis stalinistinį režimą buvusiojeSovietų Sąjungoje. Oficialiai valstybė yra „demokratinė“, tačiau ilgą laiką vienvaldis lyderis buvoKim Ir Senas. Po jo mirties1994 m. valdžia atiteko jo sūnuiKim Čen Irui. Socialistinio lagerio valstybių ekonomikų krizės neaplenkė ir KLDR. Valstybei išgyvenant ekonominius sunkumus Kim Čen Irui vis sunkiau sekėsi išlaikyti visą valdžią savo rankose, nes jį spaudė buvę jo tėvo Kim Ir Seno bendražygiai. Korėjos tolimesnė politika labai neaiški, yra bandymai reformuoti ūkį: bandoma prekes pardavinėti už savikainą, specialiai įkurtose teritorijose įsileido užsienio kapitalą, kuriose veikia laisvosios rinkos dėsniai. Tuo tarpu valstybėje toliau ribojama žodžio laisvė, vykdomi formalūs rinkimai, egzistuoja formalus parlamentas, į kurį vienbalsiai išrinkti deputatai vienbalsiai palaiko visus vadovybės nurodymus. Nepastebimos tolimesnės reformos. KLDR pradėjus gamintis branduolinius ginklus buvo nuspręsta, kad tuo visos politinės reformos ir baigėsi.
Ypač dažnai Šiaurės Korėja kritikuojama dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, dažnai kartu su nusikaltėliu ten nubaudžiama ir visa jo šeima.[13]
Nors dažnai tituluojama uždariausia pasaulio valstybe, Šiaurės Korėja yra užmezgusi diplomatinius santykius su 164 nepriklausomomis valstybėmis.[14] Šiaurės Korėja buvo priimta įJTO1991 m.rugsėjo 17 d., tuo pat metu, kaipPietų Korėja irBaltijos valstybės. Iš viso turi 52 ambasadas, konsulatus ir nuolatines misijas ir pagal tai lenkia tokias valstybes kaipLatvija,Estija irSingapūras. Kita vertus, šalies nepripažįstaJaponija,JAV,Pietų Korėja,Prancūzija ir kitos.
Lietuva su Šiaurės Korėjadiplomatinius santykius yra užmezgusi nuo 1991 m., tačiau nėra jai akreditavusi ambasadorių. Tuo tarpu Pchenjanas yra paskyręs ambasadorių Lietuvai, reziduojantįVaršuvoje.
2017 m. Šiaurės Korėjai sėkmingai atlikus tarpžemyninės balistinės raketos bandymus,ES ir JAV papildė iki tol naudotas ekonomines sankcijas. PagalJT Saugumo tarybos rezoliuciją šaliai buvo uždrausta eksportuoti akmens anglis, geležį ir jos rūdą, šviną ir jo rūdą, taip pat žuvį ir jūrų gėrybes. Po šio sprendimo ES sankcijos taikomos iš viso 103 asmenims ir 57 subjektams.[19]
Kim Džongunas ir Pietų Korėjos prezidentasMun Džėinas, spaudžiantys vienas kitam ranką Korėjų viršūnių susitikimo metu 2018 m. balandžio mėn.
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos oficialioje svetainėje[21] teigiama, kadJAV vyriausybė kontroliuoja Pietų Korėją ir yra ten įvedus 40 000 JAV kareivių armiją tam, kad neleistų korėjiečiams susijungti.
KLDR taip pat praneša, kad bet koks pietų korėjietis, besistengiantis kirsti sieną tarp Korėjų, bus nužudytas JAV karininkų.
Tokie teiginiai tarptautinės bendruomenės atmesti.
Šalyje yra trys kalnynai – Hamhiongo, Tebeko, Kema. Kema kalnuose yra aukščiausias Šiaurės Korėjos taškas –Pektusanas (2744 m). Vakarinėje dalyje plyti žemumos.
Šalyje gan platus upių tinklas. Dažnai jos patvinsta bei padaro didelių nuostolių (2007 m. pavasario potvynis paliko tūkstančius žmonių be namų). Ilgiausia upė –Amnokas. Kitos upės: Imdzinas, Namas, Jalu.
Iš kosmoso 2000 m. padarytos nuotraukos galime spręsti, kad Šiaurės Korėjoje elektra labai taupoma, kiek daugiau spindi tik sostinė Pchenjanas
Korėjos pusiasalyje nuo amžių pietuose buvo daugiau išvystytasžemės ūkis, šiaurė buvo mažiau apgyvendinta, bet ten buvo daugiau naudingų iškasenų. Didžiausi Šiaurės Korėjos, kaip irPietų Korėjos, ekonomikos pokyčiai įvykoXX a.Okupacinė Japonijos valdžia plėtojo Šiaurės Korėjoje pramonę ir taip pritraukė naujų gyventojų. Tai tęsėsi ikiAntrojo pasaulinio karo pabaigos. Padalinus Korėją tarpJAV irTSRS, abiejų Korėjų ekonomikos raida išsiskyrė. Šiaurės Korėja po Antrojo pasaulinio karo perėjo prieplaninės ekonomikos, daug dėmesio skyrėsunkiosios pramonės plėtojimui.
Nuo 1970 m. pradėjo modernizuoti savo ekonomiką: ėmė iš užsienio valstybių paskolas, pirko įrangą. Iš dalies jai padėjo taip pat planinį ūkį plėtojusi TSRS. Šiaurės Korėjos planinis ūkininkavimo būdas nepasiteisino kaip ir kituose planinę ekonomiką turėjusiose valstybėse, jos prekės nebuvo konkurencingos ir jau 1980 m. ji buvo paskelbta bankrutuojančia valstybe, nes negalėjo atiduoti paskolų. Nuo 1982 m. Šiaurės Korėja iš dalies pakeitė savo ekonominę politiką, pradėjo daugiau dėmesio kreipti į žemės ūkį, energetikos ir transporto sektorių bei kurti bendro kapitalo įmones, bet tai nedavė apčiuopiamų rezultatų. TSRS irKinijos atsisakymas teikti pagalbą, gamtiniai kataklizmai, didelės išlaidos kariuomenei tik dar labiau sužlugdė Šiaurės Korėjos ekonomiką. Manoma, kad nuo 1992 m. iki 1998 m. Šiaurės Korėjos ekonomika galėjo smukti perpus, o nuo bado mirti apie 10 % visų gyventojų.
Galiausiaitarptautinė bendruomenė pradėjo teikti Šiaurės Korėjaihumanitarinę pagalbą. Jos apimtys apie 200–300 milijonų JAV dolerių per metus. Tai sudarytų apie 0,5–0,75 % josbendrojo vidaus produkto, arba po 10–15 dolerių kiekvienam jos gyventojui. Ateityje Šiaurės Korėja planuoja įsteigtose specialiose zonose įsileisti užsienio kapitalą. Nors ir priimti įstatymai dėl įmonių savarankiško ūkininkavimo, planinės ekonomikos atsisakyti neketinama.
Šiaurės Korėja yra viena iš etniškai ir lingvistiškai homogeniškiausių valstybių pasaulyje: beveik visi gyventojai yra šiaurėskorėjiečiai ir visoje šalyje dominuojakorėjiečių kalba. Labai nedideles tautines mažumas sudarokinai,japonai,vietnamiečiai ir pietų korėjiečiai.
Pasak 2009 m. apskaičiavimų,vidutinė gyvenimo trukmė Šiaurės Korėjoje yra 63,8 metų – panaši į tokių valstybių kaipMianmaras irPakistanas, truputį mažesnė neiRusijos.[22] Iš tūkstančio šalyje gimusių kūdikių vidutiniškai 51 miršta per pirmuosius gyvenimo metus. Tai yra 2,5 karto daugiau neguKinijoje, penkis kartus daugiau nei Rusijoje ir net dvylika kartų daugiau neiPietų Korėjoje, bet tik truputį daugiau nei viso pasaulio vidurkis (40 mirčių/1000 gimimų).[23] 99 % vyresnių nei 15 metų žmonių yra raštingi.[24]
Nors pagal vakarietiškus standartus daugelį gyventojų būtų galima pavadinti nereligingais, didžioji populiacijos dalis yra religinga sociologiniu požiūriu – tokių tradicinių religijų kaipbudizmas irkonfucionizmas kultūrinė įtaka vis dar daro poveikį šiaurės korėjiečių dvasiniam gyvenimui.[26][24][27]
Šiaurės Korėjos konstitucija skelbia religijos laisvę,[28] bet, anot JAV valdžios pranešimo, iš tikrųjų religinė veikla šalyje suvaržyta.[29] PasakCŽV faktų knygos, egzistuoja valdžios remiamos religinės grupės, kurių paskirtis yra sudaryti tikėjimo laisvės iliuziją.[24] Persekiojamus krikščionis remianti organizacija „Open Doors“ (liet.Atviros durys) tvirtina, kad Šiaurės Korėjoje krikščionys persekiojami žiauriau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.[30]
Svarbus įvykis Šiaurės Korėjoje yra masinės žaidynės. Paskutiniosios didžiosios žaidynės buvo vadinamos „Arirang“. Masinės žaidynės apimašokius,gimnastiką irchoreografiją, kuriomis paminima Šiaurės Korėjos istorija ir Korėjos darbo partijos revoliucija. Masinės žaidynės vyksta įvairiosePchenjano vietose.
↑Spencer, Richard (2007-08-28).„North Korea power struggle looms“.Telegrafas (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija). Suarchyvuotasoriginalas 2008-02-27. Nuoroda tikrinta2007-10-31. „A power struggle to succeed Kim Jong-il as leader of North Korea's Stalinist dictatorship may be looming after his eldest son was reported to have returned from semi-voluntary exile.“
↑Brooke, James (2003-10-02).„North Korea Says It Is Using Plutonium to Make A-Bombs“.The New York Times (internetinė laikraščio versija). Nuoroda tikrinta2007-10-31. „Šiaurės korėja, beveik 60 metų valdoma stalinistine diktatūra, yra neprieinama reporteriams iš užsienio ir neįmanoma patvirtinti ar paneigti šiandieninius tvirtinimus.“
↑Parry, Richard Lloyd (2007-09-05).„North Korea's nuclear 'deal' leaves Japan feeling nervous“.The Times (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija). Suarchyvuotasoriginalas 2008-07-26. Nuoroda tikrinta2007-10-31. „The US Government contradicted earlier North Korean claims that it had agreed to remove the Stalinist dictatorship’s designation as a terrorist state and to lift economic sanctions, as part of talks aimed at disarming Pyongyang of its nuclear weapons.“
.svg)
