Beveik visa Šiaurės Amerika yra antŠiaurės Amerikos plokštės, nedidelė dalis antRamiojo vandenyno plokštės. Ant Ramiojo vandenyno plokštės yra Žemutinės Kalifornijos pusiasalisMeksikoje bei Kalifornijos pakrantė nuoSan Diego ikiSan Francisko. Lūžis tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių vadinamasSan Andreaso lūžiu. Abi plokštės juda į šiaurę, tačiau Ramiojo vandenyno plokštė juda greičiau. Plokštės slysta viena kita, o kadangi susidaro trintis, čia dažnižemės drebėjimai.
Vakarine žemyno puse, kurią suformavotektoninių plokščių sandūros, driekiasi jauni raukšliniai kalnai su keletu ugnikalnių. Tai Aliaskos kalnų grandinė,Uolėtieji kalnai, vakariniaiKordiljerai irVakarų Siera Madrė, kurie didžiąja dalimi susidarė prieš maždaug 80 mln. metų dėl Ramiojo vandenyno plokštės spaudimo į Šiaurės Amerikos plokštę. Aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas yraDenalio kalnas (6194 m).
Žemyno šiaurėje yraGrenlandija, kurią dengia ledynas, o piečiau tarpKanados irJAV yraDidieji ežerai, likę po paskutiniojo ledynmečio. Čia yra didžiausias poKaspijos jūros pasaulio ežeras,Aukštutinis ežeras, kurio plotas 82 tūkst. kv.km. Rytinėje dalyje yraApalačai, kurie priklauso seniausiems pasaulio kalnams (susidarė prieš maždaug 400 mln. metų). Tarp Apalačų ir Uolėtųjų kalnų yra lygumų regionas, kuriuo tekaMisūris irMisisipė. Misisipės slėnis dar vadinamas Tornadų alėja, nes čia dažnai susidarotornadai.
Didelė Šiaurės Amerikos dalis negyvenama, ypač žemės tolimoje šiaurėje, o dauguma žemyno gyventojų įsikūrę dideliuose miestuose.
Nuo 1931 m. oficialiu geografiniu Šiaurės Amerikos centru laikomasRegbio miestelisŠiaurės Dakotoje. Vietą žymi 4,5 m aukščio obeliskas.
Visoje Šiaurės Amerikoje netrūksta derlingos žemės, mineralų bei iškastinio kuro. Ekonomiškai stipriausia žemyno valstybė yra JAV – turtingiausia ir galingiausia pasaulio šalis. Centrinės Amerikos valstybės silpnos ir priklauso nuo prekybos su JAV (iš dalies ir su Kanada bei Meksika) bei pastarosios teikiamos pagalbos.
.svg)
