Šiaulių vardas yraasmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžioŠiaulys daugiskaitos. Tokia gyvenamųjų vietovių vardų daryba lietuvių kalbai ypač būdinga.[5] Vietovardis minimas nuo1236 m. aprašantSaulės mūšį (Soule).1254 m. minima Šiaulių žemė (terra Saulen).
Geografija
Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje,Mūšos,Dubysos irVentos upių takoskyroje. Atstumas ikiVilniaus 210 km,Kauno – 142 km;Klaipėdos – 161 km,Rygos – 128 km;Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.
Altitudės:Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talkšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.
Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm.1942 m. mieste užfiksuota žemiausiaLietuvoje metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).
Šiaulių bažnyčia XIX amžiujeŠiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo KatedraModernistinė architektūra. Inžinieriaus Vlado Bitės namas, 1935 m.
Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovėsžemaičių, tiekžiemgalių genčių.B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI a.
Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas1524 m.birželio 11 d.Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniausvyskupui Jonui. MiestelisSovli pažymėtas1555 m. Kasparo Vopelos sudarytameEuropos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo1636 m. Šiauliai – miestas.
Šiaulių apskrities sukilėlių aktas, 1794 m.
1589 m. įsteigtaŠiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1625 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po1791 m. privilegijos. Prie Šiaulių miesto atgimimo labai prisidėjo vokiečių kilmės didikas, buvęsLDK rūmų iždininkasAntanas Tyzenhausas (1733–1785). 1765 m. paskirtasŠiaulių ekonomijos administratoriumi pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas iš esmės perstatyti Šiaulių irJoniškio miestus. Buvęs drąsus reformatorius bandė suderinti modernizaciją su feodalizmu, įvairiose vietose steigė manufaktūras, kuriose dirbo naujovėmis ne itin patenkinti ir nepripratęvalstiečiai baudžiauninkai.[6] Tepraėjus vos keleriems metam po reformų,1769 m. įvykoŠiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas.[6] Po sukilimo A. Tyzenhauzas nusprendė imtis dar stipresnių reformų: tuomet Lietuvoje jau plitoklasicizmo idėjos, kuriomis ir rėmėsi jo planai – radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį.1774 m. pradėta Šiaulių miestocentro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus. 1780 m. nušalintas iš pareigų nespėjo įgyvendinti visų savo sumanymų, bet pradėtas miesto plėtros procesas jau buvo nesustabdomas.1791 m. patvirtintasŠiaulių herbas.
XVI–XVIII a. Šiauliai nekartą sudegė.
Policininkai Šiauliuose, 1939 m.Šiaulių taksistai prie automobilių pagrindinėje stovėjimo vietoje - Vilniaus ir Tilžės gatvių kampe, 1938m.Šiauliai po I pasaulinio karo
Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne.1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai.Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausiųšvietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. XIX a. pabaigoje Šiauliai – buvo Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.[7]
1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o1918–1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas.1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet1944 m. jis vėl buvo sugriautas (iš viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).
Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio ir Lietuvos Žaliosios apygardų Lietuvos partizanai.
Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška irApvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija.1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalbaPIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jįrenesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras.1968 m.spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininkoArūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.
1991 m.rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m.rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia.2001 m.rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.
Urbanistika
1872,1877,1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas –1871 m. buvo 12 gatvių,1910 m. – jau 30.
Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85 % pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas.1937 m. pavyko nugriauti cerkvę,1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.
Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo1961 m. Generalinis planas. Kita laida buvo1980 m. 2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtintas Bendrasis planas galioja iki šiol (BP[neveikianti nuoroda]).
Parkai
Aikštė ir fontanas prie Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. žiemą
Miesto parką pradėjo kurtiAntanas Tyzenhauzas, iš esmės baigėVladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką.1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.
Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Sukilėlių kalnelis ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai
Vaidoto g. belaisvių kapinės
Ginkūnų karių kapai
Rusų karo belaisvių kapinės
Karių kapai miesto centre
Ekonomika
2003 m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos[8]. Miesto strateginės kryptys iki2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos2005 m.gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.
Sovietmečiu atsiradoelektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės.Šiaulių televizorių gamykla garsėjo gaminamais „Tauro“ televizoriais, televizijos studijine aparatūra ir kilnojamosiomis televizijos stotimis. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje.1996 m. įkurtaŠiaulių LEZ. Nuo2007 m. veikiaŠiaulių plento grupė.
2005 m. mieste buvo 3195 gamybos ir paslaugų įmonės, 781 prekybos įmonė, 30 iš jų – prekybos centrai.
Prekyba
Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.
Saulės miestas
Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus. Pagrindiniai prekybos ir pramogų centrai Šiauliuose: „Akropolis“, „Arena“, „Bruklinas“, „Tilžė“, „Saulės miestas“.
Energetika
Pirmoji garo mašina įrengta1867 m. Gubernijos alaus bravore.1900 m. ŠiauliuoseChaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galiosdinamo mašina, kurios gaminamaelektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.
Nuo1963 m. Šiauliuose naudojamosdujos.1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki2013 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinėelektrinė, kurioje bus naudojamasbiokuras.
Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).
Turizmas
Šiaulių miesto centrinė aikštėKryžių kalnas
Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmėsKryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.
Mieste yra:
Kelionių organizatorių – 13
Kelionių agentūrų – 7
Viešbučių – 10
Jaunimo nakvynės namų – 2
Svečių namai – 3
Motelis – 1
Maitinimo įstaigų – 112
Šiaulius2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.
Susisiekimas
2010 m. rugpjūčio 25 d., kai mieste minėtaBaltų vienybės diena, baigta asfaltuoti Baltų gatvė ir jos jungtis su Statybininkų gatve, tapę pietrytiniu Šiaulių apvažiavimu
Keliai
Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę.1836–1858 m. greta jo nutiestasRygos–Tilžės plentas.
Apie1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.
1930–1961 m. pastatytas karinisoro uostasZokniuose (Šiaulių miesto dalis). Daugiausiai naudojamas Lietuvos kariuomenės (KAM KOP AB) taip pat NATO oro patrulių. Dabar tai Tarptautinis Šiaulių oro uostas. Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA indeksas SQQ. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO kodas EYSA.
Šiaulietiškas išradimas – „gulintis policininkas“ ant dviračių tako įBubius
Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta1940 m. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus.1944 m. vietoje autotresto organizuota autotransporto kontora.1947 m. atsirado pirmosios Šiauliuosetaksi mašinos. Vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui –1955 m. įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis.2006 m. atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2006 m. keleivius 29 autobusų maršrutu aptarnavo UAB „Transkebas“, tuo pat metu mieste atsirado ir privatūs mikroautobusų vežėjai, kurie iki 2009 m. keleivius vežiojo 12 maršrutų (gerokai anksčiau maršrutų buvo dar daugiau), iki 2010 m. – 11, o iki 2014 m. – 10 maršrutų. Nuo 2014 m. vasario 1 d. keleivius perveža tik savivaldybės įmonėBusturas (autobusais). Mieste važinėja 26 autobusų maršrutai ir 8 privežamųjų mikroautobusų maršrutai. Nuo 2012 m. bendrovėBusturas pradėjo radikaliai naujinti autobusų parką – iki 2015-ųjų kovo įsigyta 39 naujų ar mažai naudotų miesto arba tarpmiesčio autobusų. Kelionės kaina autobusu – 2,50 Lt ir 1,25 Lt (perkant iš vairuotojo) arba 1,70 Lt, 0,85 Lt ir 0,34 Lt (perkant spaudos kioske), galima įsigyti ir mėnesio trukmės bilietą, kuris kainuoja 97 Lt, 48,50 Lt arba 19,40 Lt. Nuo 2015 m. sausio pradėjo veikti Šiaulių viešojo transporto elektroninio bilieto sistema.
Ryšiai
Komunikacijai šiauliečiai nuo1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų1923 m. buvo 170, o1937 m. – 700 numerių.1936 m. mieste įrengti telefono automatai.
1957 m. pastatytastelevizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos.1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos,1998 m. pradėtos įrengti kabeliniointerneto, nuo2003 m. –šviesolaidinio interneto linijos.2008 m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).
Rūdės g. raida 1978–2010 m.Vilniaus g. raida 1978–2010 m.
Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarųaukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių iržemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.
1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antrasKauno gubernijos miestas.1909 m. 56,4 % gyventojų sudarėžydai.1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.
Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatėGražbylė Venclauskaitė.
Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis,Saulės mūšio diena –rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.
1904 m.spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis –A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.
1931 m. pagal inžinieriausK. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas1935 m.gegužės 30 d.).
1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autoriusStasys Kuzma).
Mieste yra 8 gimnazijos, 14 progimnazijų, 2 vidurinės mokyklos, 5 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Veikia profesinio mokymo įstaigos:Šiaulių profesinio rengimo centras,Šiaulių darbo rinkos mokymo centras. Bendrojo lavinimo mokyklose 2012–2013 m.m. mokėsi 14 800 moksleivių.
.jpg)
.jpg)
