| Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | |||||||
| Apskritis | |||||||
| Administracinis centras | Šiauliai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Česlovas Greičius | ||||||
| Gyventojų(2025) | 40 027[1] | ||||||
| Plotas | 1 806 km²[2] | ||||||
| Tankumas(2025) | 22 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 161 m | ||||||
| Tinklalapis | Siauliuraj.lt | ||||||
| Šiaulių rajono savivaldybėVikiteka | |||||||
Šiaulių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetasLietuvos šiaurės vakaruose,Žemaitijos (maža rytinė dalis –Aukštaitijos) etnografiniame regione.[3] Centras –Šiauliai, kurie turiatskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina.
Rajoną garsinaKryžių kalnas, kuriame1993 m. apsilankėpopiežius.
Didesnioji rajono dalis yraVakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai –Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė –Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių,Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuoŠakynos. Vyrauja žemdirbystei tinkamos lygumos.[4]
Pro rajoną tekaVenta ir jos intakaiRinguva,Žižma,Mūšos intakaiEinautas,Kulpė,Švėtės aukštupys,Dubysos aukštupys ir jo intakasŠiaušė. Telkšo 25Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias –Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Augaeglynai,mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai –Gruzdžių-Gubernijos,Gulbino,Rėkyvos,Paežerių.
Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[5]
| Šiaulių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
Manoma, kad prieŠiaulių1236 m. įvykoSaulės mūšis, kuris baigėsižemaičių pergale prieškalavijuočius. ŠiauliaiViduramžiais buvoŽemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjoTrakų vaivadijosUpytės pavietui. Nuo1522 m. minimas LDKŠiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusiosŠiaulių žemės teritorijoje. nuo1616 m. šiaurinė dabartinės savivaldybės teritorijos dalis priklausėŠiaulių ekonomijai.1775 m.Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietojeTelšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo irŠiaulių pavietas. Nuo1801 m. Šiaulių pavietas priklausėVilniaus gubernijai, nuo1842 m.gruodžio 18 d.Kauno gubernijai.1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarėŠiaulių apskritį,1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų irŠiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai.1950 m.birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalintaVilniaus,Kauno,Klaipėdos irŠiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai.1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.
Šiaulių rajonas sudarytas1950 m.birželio 20 d. iš buvusiosŠiaulių apskrities 36 apylinkių. Iki1953 m. priklausėŠiaulių sričiai.1959 m. pabaigoje perduotos panaikintoŽagarės rajono 2 apylinkės,1962 m. prijungta didžioji dalisKuršėnų rajono, dalisUžvenčio rajono irKelmės rajono 1 apylinkė; 1 apylinkė ir kitos dalis perduotaKelmės rajonui, 2 –Telšių rajonui.1963 m. perduota dalisMažeikių rajono gyvenviečių.1968 ir1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę1990 m.kovo 24 d. išrinktaŠiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba. Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta1994 m.liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558[6] nuo 1994 m.rugpjūčio 6 d. vietojeŠiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po1995 m.kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbtiŠiaulių rajono savivaldybės taryba.1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.
2002 m. patvirtintasŠiaulių rajono savivaldybės herbas.2009 m.sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64seniūnaitijos.2023 m.Žaliūkės buvo prijungtos prie Šiaulių miesto.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 1143 | 36 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 19 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1156 | 51 646 | 19 apylinkių | |
| 1962 m. | 1961 | 32 apylinkės | 1 miestas (Kuršėnai) | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 13 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1815 | 55 200 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1800 | 53 618 | 13 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1790 | 13 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai (Gruzdžiai,Kairiai,Kurtuvėnai,Kužiai,Meškuičiai,Padubysys,Šakyna), 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1792 | 53 200 | 12 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 51 609 | 11 apylinkių | 1 miestas, 579 kaimo vietovės | |
| 1987 m. (Išsamiau) | 1819 | 48 800 | 10 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 472 kaimai, 10 viensėdžių, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1819 | 50 242 | 10 apylinkių | 1 miestas, 498 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1807 | 51 620 | 9 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 7 miesteliai (Bazilionai,Gruzdžiai,Kairiai,Kurtuvėnai,Kužiai,Meškuičiai,Šakyna), 484 kaimai, 14 viensėdžių, 23 kaimų dalys[7] |
| 2009 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų ir 64 seniūnaitijos | 1 miestas, 7 miesteliai, 474 kaimai, 14 viensėdžių[8] | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 44 332 | 11 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 477 kaimai, 14 viensėdžių[9] | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 497 kaimai, 14 viensėdžių[10] | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 492 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 7 miesteliai, 10 herbinės gyvenvietės[11] | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 40 917 | 11 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 387 kaimai, 6 viensėdžiai[12] | |
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 55 745 | 53 618 | 51 609 | 50 242 | 51 620 | 50 479 | 44 332 | ||
| 2012 m. | 2014 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 43 374 | 42 217 | 41 584 | 41 221 | 43 745 | - | - | ||
| ||||||||
2011 m. gyveno 44 332 žmonės:[14]
| 2001 m. gyveno 51 620 žmonės:[15]
|
Savivaldybės teritorijoje yra:
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
| ||||||||||||||
Atstovaujamoji valdžia –Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Sovietmečiu atstovaujamoji valdžia buvo Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų taryba, rinkta išLKP parinktų kandidatų. Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitų kandidatų alternatyvos. Darbo žmonių deputatų taryba, nuo1978 m. – Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, veikė pagalLietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo1950 m.spalio 7 d. įsaku patvirtintus nuostatus. Vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono Vykdomasis komitetas. Abi valdžias kontroliuojanti institucija –LKP Šiaulių rajono komitetas.

Rajone yra 11 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,[16] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.[17]
| Seniūnija | Adm. centras | Plotas, km² | Gyventojai | Gyv. tankumas, žm./km² |
|---|---|---|---|---|
| Bubiai | 225,18 | 3 098 | 13,8 | |
| Ginkūnai | 37,07 | 3 294 | 88,9 | |
| Gruzdžiai | 176,17 | 1 935 | 11 | |
| Kairiai | 93,77 | 3 021 | 32,2 | |
| Kuršėnai | 346,16 | 3 466 | 10 | |
| Kuršėnai | 15,49 | 10 916 | 704,7 | |
| Kužiai | 184,41 | 3 330 | 18,1 | |
| Meškuičiai | 139,4 | 1 781 | 12,8 | |
| Raudėnai | 202,58 | 1 020 | 5 | |
| Šakyna | 143,21 | 1 040 | 7,3 | |
| Vijoliai | 242,05 | 8 016 | 33,1 |
Miestai, su kuriais Šiaulių rajonas yra užmezgęspartnerystės ryšius:
Šiaulių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||