Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Šeduva

Koordinatės:55°45′25″š. pl.23°45′25″r. ilg. / 55.757°š. pl. 23.757°r. ilg. /55.757; 23.757 (Šeduva)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šeduva
      
Šeduvos bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisŠiaulių apskritisŠiaulių apskritis
SavivaldybėRadviliškio rajono savivaldybėRadviliškio rajono savivaldybė
Gyventojų(2025)2 324[1]
Plotas5,53 km²
Tankumas(2025)420 žm./km²
Pašto kodasLT-82007
VikitekaŠeduva
Vietovardžio kirčiavimas
(3bkirčiuotė)[2]
Vardininkas:Šeduvà
Kilmininkas:Šeduvõs
Naudininkas:Šẽduvai
Galininkas:Šẽduvą
Įnagininkas:Šẽduva
Vietininkas:Šeduvojè

lenk.Szadów,rus.Шадовъ, Шадово[3][4]

Šeduva – miestasRadviliškio rajono savivaldybėje, 18 km į rytus nuoRadviliškio,Šeduvos kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio).Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Gimnazijos).Urbanistikos paminklas. Mieste stoviŠeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1649 m.), veikiaŠeduvos gimnazija,Radviliškio RTVMC Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyrius (Raudondvaryje),Šeduvos aerodromas, biblioteka, mokykla-darželis, globos namai, kraštotyros muziejus,[5] kultūros namai, paštas.

Pietinėje dalyje yraŠeduvos geležinkelio stotis. Netoli miesto yraŠeduvos viensėdis.

Kultūros ir amatų centras

Etimologija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad miesto vardas yraasmenvardinis vietovardis, prie pavardėsŠedas (arŠedis,Šedys) arbaŠadas (arŠadys,Šadis) pridedant slavišką priesagą-ava, kuri ilgainiui buvo sulietuvinta ir tapo-uva (etimologiškai būdinga visų pirma baltiškos kilmės vietovardžiams). Tarpinės pavadinimo formos buvoŠadava irŠedava.[6] Viduramžiais miestas vadintasŠauduva, Šiauduva.

Pirmą kartą Šeduvos vardas (suvokietintas) aptinkamas1378 m.Livonijos riterių žygių į Lietuvą aprašyme. Vilhelmo von Frimerskeimo žygio metu Šeduva pavadintaSandeniskes. XVI a. Šeduvą žmonės vadino Šiauduva (miestas įsikūręs prie upelio varduNiauduva).Motiejus Valančius miesto pavadinimą rašėSzaduwa, XIX a. pab. vadinamasгород Шадува. A. Vaičius 1905 m. „Vilniaus žiniose“ miestą vadinaŠėduva, o P. Butkus 1908 m. –Šeduva.[7]

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1529 m. buvo įkurtaŠeduvos bažnyčia.1542 m. jau vadinama miestu.1654 m.birželio 25 d. gyvenvietė gavoMagdeburgo teises. Miestui buvo suteikta savivalda su tarybos beivaito ir suolininkų teismais. Magdeburgo teisių privilegija taip pat buvo suteiktasŠeduvos herbas.1775 m. seniūnija kartu su miestu padovanota Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiuiStanislovui Poniatovskiui. Po1776 m. įstatymo, kuriuo didžiajai daliai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų buvo panaikinta Magdeburgo teisė,1779 m. Lietuvos didysis kunigaikštis su miestiečiais pasirašė sutartį, kuria Šeduvai buvo palikta savivalda.

Miestas dažnai degė (1678 m.,1795 m.,1798 m.). Po1795 m. gaisro buvo išleista speciali instrukcija, kurioje nurodyta, kad naujai planuojant sklypus, reikia kiek ištiesinti senąsiasposesijas taip, kad nebūtų pažeistos turgaus aikštės ir gatvių linijos. Buvo uždrausta statyti namus be kaminų. Gyvenamųjų namų fasadai turėjo būti atsukti į turgaus ar gatvės pusę. Miestelėnai, kurie neišgalėjo prie turgaus aukštės statyti geresnių namų, privalėjo savo sklypus parduoti. Ikibaudžiavos panaikinimo Šeduva buvo vienintelis Lietuvos miestelis, išsikovojęs miesto teises ir pagal įstatymus prilygęs apskrities miestams.1789 m.Šeduvos dvarą nusipirko baronaifon Ropai, valdę jį iki II pasaulinio karo.

„Velnio malūnas“

Po1863 m. sukilimo numalšinimo rotušėje buvo įkurta stačiatikiųcerkvė.1870 m. cerkvę nutarta statyti aikštės viduryje (arch.Justinas Golinevičius).1879 m. ji pastatyta miesto centrinėje aikštėje vietoj ten stovėjusio jubiliejinio paminklo, skirtoRomospopiežiaus nuncijaus atvykimui pažymėti.1934 m. cerkvė buvo nugriauta. XIX a. pabaigoje Šeduva – miestelis Šiaulių ir Panevėžio apskričių paribyje, Šiaulėnų valsčiuje.[8]

Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvogrūdai,linai, sėmenys,kiaulės iržąsys; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų.18711873 m., nutiesusRadviliškio–Daugpilio geležinkelį, pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapogeležinkelis. XIX a. pabaigoje Šeduvoje, bemalūnų, dar buvo statomi sandėliai. Apie 12 to metopirklių turėjo antrosgildijos pažymėjimus.1897 m.žydai Šeduvoje sudarė 61 % gyventojų ir vyravo beveik visose ūkinės veiklos srityse. 1941 m. rugpjūčio 25−26 d. II pasaulinio karo metu vyko Šeduvos žydų žudynės: nužudyti 664 žydai (230 vyrų, 275 moterys, 159 vaikai pagalK. Jagerio raportą).[9] Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Lietuvos Žaliosios partizanų rinktinės partizanai.

1937 m. įkurta biblioteka.1946 m.rugpjūčio 3 d. Šeduva tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė gamybinių įmonių kombinatas, siuvimo fabrikas, tarybinis ūkis-technikumasRaudondvario dvare.

Partizaninio karo metais (1944–1953) Šeduvos ir šalia besiribojančiuose valsčiuose veikė Lietuvos partizanųPrisikėlimo apygardosŽalioji rinktinė (1945–1946 m. vadinta Žaliąja).[10]

1994 m. patvirtintas dabartinisŠeduvos herbas. 2025 m. rugsėjį planuojama atidaryti žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“.[11]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XVII a.Šeduvos valsčiaus centras?
XIX a. pabaigaŠiaulėnų valsčiusŠiaulių apskritis (kairysis Niauduvos upės krantas; didžioji miesto dalis),
Panevėžio apskritis (dešinysis Niauduvos upės krantas; mažoji miesto dalis)
19151916 m.?Šeduvos apskrities centras
19191947 m.Šeduvos valsčiaus centrasPanevėžio apskritis
19471950 m.Radviliškio apskritis
19501953 m.rajoninio pavaldumo miestasŠeduvos rajono centrasŠiaulių sritis
19531962 m.
19621995 m.rajoninio pavaldumo miestas,
Šeduvos apylinkės centras
Radviliškio rajonas
19952009 m.Šeduvos miesto seniūnija,
Šeduvos seniūnijos centras
Radviliškio rajono savivaldybėŠiaulių apskritis
2009Šeduvos miesto seniūnijos centras

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šeduva garsėja avininkyste, auginamos senojo genotipo Lietuvos juodgalvės avys.

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Pats seniausias XVII a. objektas ir kultūros vertybė yraŠeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (ATV579). Šeduvos kultūros namų folkloro ansamblis „Šeduva“2005 m. pelnė „Aukso paukštės“ geriausio kaimo folkloro ansamblio vardą. Įspūdinga aplinka pasižymiŠeduvos malūnas (1967 m. įrengta pakelės užeiga „Užuovėja“) – dabar modernūs svečių namai, kavinė su tradicine lietuvių virtuve, galima pajodinėti žirgais.

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Šeduvos žydų holokausto paminklasLiaudiškių miške
Demografinė raida tarp1880 m. ir2021 m.
1880 m.[4]1897 m.sur.1902 m.[3]1923 m.sur.[12]1959 m.sur.1970 m.sur.[13]
3 7834 4744 5373 1863 2533 309
1976 m.[14]1979 m.sur.[15]1989 m.sur.[16]2001 m.sur.[17]2011 m.sur.[18]2021 m.sur.[19]
3 5003 3473 5843 4002 8952 421
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 2 895 žmonės:[20]

  • Lietuviai – 97,69 % (2828);
  • Rusai – 1,38 % (40);
  • Kiti – 0,93 % (27).

2001 m. gyveno 3 400 žmonės:[21]

  • Lietuviai – 98 % (3332);
  • Rusai – 1,24 % (42);
  • Kiti – 0,76 % (26).

1923 m. gyveno 3 186 žmonės:[22]

1897 m. gyveno 4 474 žmonės:[23]

Žymūs žmonės

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1449 m. Šeduvoje gimė Moše Hagole.[24]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01.Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
  2. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė.Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.ISBN 5-420-01497-1. //(internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis].ISBN 978-9955-704-23-2.
  3. 3,03,1Шадово.Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 94 psl.(rus.)
  4. 4,04,1Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 753 psl.
  5. Šeduvos kraštotyros muziejus
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 206–207
  7. Antanas Bukauskas. Trumpa Šeduvos miesto istorija. – Utena, Utenos spaustuvė, 1992.
  8. Szadów.Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 764 psl. (lenk.)
  9. Corona Brezina. 'Nazi Architects of the Holocaust. The Rosen Publishing Group, 2014, p. 27
  10. , Partizaninis judėjimas Šeduvos krašte 1944–1953 metais
  11. Atidaromas „Dingęs štetlas“, didžiausias Europoje memorialas prie Šeduvos. 2025-08-06, Vz.lt (tikrinta 2025-08-08).
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. ŠeduvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija,T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 376 psl.
  14. Šeduva.Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 164
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  20. 2011 m. surašymo duomenysArchyvuota kopija 2021-10-28 išWayback Machine projekto.
  21. 2001 m. surašymo duomenysArchyvuota kopija 2016-03-06 išWayback Machine projekto.
  22. 1923 m. surašymo duomenys
  23. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  24. http://www.seligman.org.il/seduva_jews.html

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Ž  A  R
Svarbiausios gyvenvietėsRadviliškio rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
·Baisogala (1992)·Grinkiškis (1999)·Radviliškis (1992)·Sidabravas (1999)·Šaukotas (2004)·Šeduva (1994)·Šiaulėnai (1995)
Ž  A  R
Lietuvos miestai
Apskričių centraiLietuva
Savivaldybių centrai
Kiti miestai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Šeduva&oldid=7672139"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp