| Šeduva | ||
|---|---|---|
 | ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva | |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis | |
| Savivaldybė |  Radviliškio rajono savivaldybė | |
| Gyventojų(2025) | 2 324[1] | |
| Plotas | 5,53 km² | |
| Tankumas(2025) | 420 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-82007 | |
 Vikiteka | Šeduva | |
Šeduva – miestasRadviliškio rajono savivaldybėje, 18 km į rytus nuoRadviliškio,Šeduvos kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio).Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Gimnazijos).Urbanistikos paminklas. Mieste stoviŠeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1649 m.), veikiaŠeduvos gimnazija,Radviliškio RTVMC Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyrius (Raudondvaryje),Šeduvos aerodromas, biblioteka, mokykla-darželis, globos namai, kraštotyros muziejus,[5] kultūros namai, paštas.
Pietinėje dalyje yraŠeduvos geležinkelio stotis. Netoli miesto yraŠeduvos viensėdis.
Manoma, kad miesto vardas yraasmenvardinis vietovardis, prie pavardėsŠedas (arŠedis,Šedys) arbaŠadas (arŠadys,Šadis) pridedant slavišką priesagą-ava, kuri ilgainiui buvo sulietuvinta ir tapo-uva (etimologiškai būdinga visų pirma baltiškos kilmės vietovardžiams). Tarpinės pavadinimo formos buvoŠadava irŠedava.[6] Viduramžiais miestas vadintasŠauduva, Šiauduva.
Pirmą kartą Šeduvos vardas (suvokietintas) aptinkamas1378 m.Livonijos riterių žygių į Lietuvą aprašyme. Vilhelmo von Frimerskeimo žygio metu Šeduva pavadintaSandeniskes. XVI a. Šeduvą žmonės vadino Šiauduva (miestas įsikūręs prie upelio varduNiauduva).Motiejus Valančius miesto pavadinimą rašėSzaduwa, XIX a. pab. vadinamasгород Шадува. A. Vaičius 1905 m. „Vilniaus žiniose“ miestą vadinaŠėduva, o P. Butkus 1908 m. –Šeduva.[7]
1529 m. buvo įkurtaŠeduvos bažnyčia.1542 m. jau vadinama miestu.1654 m.birželio 25 d. gyvenvietė gavoMagdeburgo teises. Miestui buvo suteikta savivalda su tarybos beivaito ir suolininkų teismais. Magdeburgo teisių privilegija taip pat buvo suteiktasŠeduvos herbas.1775 m. seniūnija kartu su miestu padovanota Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiuiStanislovui Poniatovskiui. Po1776 m. įstatymo, kuriuo didžiajai daliai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų buvo panaikinta Magdeburgo teisė,1779 m. Lietuvos didysis kunigaikštis su miestiečiais pasirašė sutartį, kuria Šeduvai buvo palikta savivalda.
Miestas dažnai degė (1678 m.,1795 m.,1798 m.). Po1795 m. gaisro buvo išleista speciali instrukcija, kurioje nurodyta, kad naujai planuojant sklypus, reikia kiek ištiesinti senąsiasposesijas taip, kad nebūtų pažeistos turgaus aikštės ir gatvių linijos. Buvo uždrausta statyti namus be kaminų. Gyvenamųjų namų fasadai turėjo būti atsukti į turgaus ar gatvės pusę. Miestelėnai, kurie neišgalėjo prie turgaus aukštės statyti geresnių namų, privalėjo savo sklypus parduoti. Ikibaudžiavos panaikinimo Šeduva buvo vienintelis Lietuvos miestelis, išsikovojęs miesto teises ir pagal įstatymus prilygęs apskrities miestams.1789 m.Šeduvos dvarą nusipirko baronaifon Ropai, valdę jį iki II pasaulinio karo.
Po1863 m. sukilimo numalšinimo rotušėje buvo įkurta stačiatikiųcerkvė.1870 m. cerkvę nutarta statyti aikštės viduryje (arch.Justinas Golinevičius).1879 m. ji pastatyta miesto centrinėje aikštėje vietoj ten stovėjusio jubiliejinio paminklo, skirtoRomospopiežiaus nuncijaus atvykimui pažymėti.1934 m. cerkvė buvo nugriauta. XIX a. pabaigoje Šeduva – miestelis Šiaulių ir Panevėžio apskričių paribyje, Šiaulėnų valsčiuje.[8]
Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvogrūdai,linai, sėmenys,kiaulės iržąsys; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų.1871–1873 m., nutiesusRadviliškio–Daugpilio geležinkelį, pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapogeležinkelis. XIX a. pabaigoje Šeduvoje, bemalūnų, dar buvo statomi sandėliai. Apie 12 to metopirklių turėjo antrosgildijos pažymėjimus.1897 m.žydai Šeduvoje sudarė 61 % gyventojų ir vyravo beveik visose ūkinės veiklos srityse. 1941 m. rugpjūčio 25−26 d. II pasaulinio karo metu vyko Šeduvos žydų žudynės: nužudyti 664 žydai (230 vyrų, 275 moterys, 159 vaikai pagalK. Jagerio raportą).[9] Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Lietuvos Žaliosios partizanų rinktinės partizanai.
1937 m. įkurta biblioteka.1946 m.rugpjūčio 3 d. Šeduva tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė gamybinių įmonių kombinatas, siuvimo fabrikas, tarybinis ūkis-technikumasRaudondvario dvare.
Partizaninio karo metais (1944–1953) Šeduvos ir šalia besiribojančiuose valsčiuose veikė Lietuvos partizanųPrisikėlimo apygardosŽalioji rinktinė (1945–1946 m. vadinta Žaliąja).[10]
1994 m. patvirtintas dabartinisŠeduvos herbas. 2025 m. rugsėjį planuojama atidaryti žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“.[11]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI–XVII a. | Šeduvos valsčiaus centras | ? | |
| XIX a. pabaiga | Šiaulėnų valsčius | Šiaulių apskritis (kairysis Niauduvos upės krantas; didžioji miesto dalis), Panevėžio apskritis (dešinysis Niauduvos upės krantas; mažoji miesto dalis) | |
| 1915–1916 m. | ? | Šeduvos apskrities centras | |
| 1919–1947 m. | Šeduvos valsčiaus centras | Panevėžio apskritis | |
| 1947–1950 m. | Radviliškio apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Šeduvos rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šeduvos apylinkės centras | Radviliškio rajonas | |
| 1995–2009 m. | Šeduvos miesto seniūnija, Šeduvos seniūnijos centras | Radviliškio rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
| 2009– | Šeduvos miesto seniūnijos centras | ||
Šeduva garsėja avininkyste, auginamos senojo genotipo Lietuvos juodgalvės avys.
Pats seniausias XVII a. objektas ir kultūros vertybė yraŠeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (ATV579). Šeduvos kultūros namų folkloro ansamblis „Šeduva“2005 m. pelnė „Aukso paukštės“ geriausio kaimo folkloro ansamblio vardą. Įspūdinga aplinka pasižymiŠeduvos malūnas (1967 m. įrengta pakelės užeiga „Užuovėja“) – dabar modernūs svečių namai, kavinė su tradicine lietuvių virtuve, galima pajodinėti žirgais.
 | |||||||
| 1880 m.[4] | 1897 m.sur. | 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[12] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 783 | 4 474 | 4 537 | 3 186 | 3 253 | 3 309 | ||
| 1976 m.[14] | 1979 m.sur.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | ||
| 3 500 | 3 347 | 3 584 | 3 400 | 2 895 | 2 421 | ||
| |||||||
1923 m. gyveno 3 186 žmonės:[22]
|
1449 m. Šeduvoje gimė Moše Hagole.[24]
| ||||||||||||||
