Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Čekija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čekijos Respublika
ček.Česká republika
Čekijos vėliavaČekijos herbas
VėliavaHerbas
HimnasKur mano namai
Čekija žemėlapyje
Čekija žemėlapyje
Valstybinė kalbačekų
Sostinė
ir didžiausias miestas
Praha
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras Pirmininkas

Petras Pavelas
Petr Fiala
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens

78 871 km2 (115)
2,12 %[1]
Gyventojų
 •2021
 •Tankis

10 701 777[2] (86)
136 žm./km2 (62)
BVP
 • Iš viso
 • Vienam gyventojui
2022
Didėjimas 302,061[3] mlrd.$ (36)
Didėjimas 28 077[3]$ (34)
ValiutaČekijos krona (CZK)
Laiko juosta
 •Vasaros laikas
UTC+1 (CET)
UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė
 
 
Atkurta1918 m.spalio 28 d. kaip Čekoslovakija
padalinta1993 m.sausio 1 d.
Interneto kodas.cz
Telefono kodas+420
KirčiavimasČèkija[4]

Čekija (ček.Česko), oficialiaiČekijos Respublika (ček.Česká republika) – valstybėVidurio Europoje. Pietuose ribojasi suAustrija, vakaruose – suVokietija, šiaurės rytuose – suLenkija, pietryčiuose – suSlovakija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas –Praha. Kiti didieji miestai:Brno,Ostrava,Pilzenas irLiberecas.

Čekija susideda iš trijų istorinių žemių –Bohemijos,Moravijos irČekų Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija).

Čekija yraES,NATO,JTO,OECD narė.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Čekijos istorija.

Čekijos teritorija apgyvendinta prieš 2 600 metų, nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. čia atsikėlė lužitėnų kultūros gentys,IV a. pr. m. e. atsikėlėkeltų gentys, vėliau germanai (markomanai).VVI a. Moravijoje apsigyvenoavarai, oBohemijoje slaviškos čekų gentys.623659 m. teritorija priklausė Samo slaviškai valstybei.

Čekų žemės apjungtosIX a. gale. Vėliau gyvavoBohemijos karalystė, bet palaipsniui prarado savo galią ir pateko į Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtį. Neilgą laiką formaliai Čekijos karaliumi buvoVytautas Didysis.

PoPirmojo pasaulinio karo čekai kartu su slovakais susijungė ir1918 m. sukūrė bendrą nepriklausomą Čekoslovakijos valstybę, kuri buvo suskaldyta poMiuncheno susitarimų. PoAntrojo pasaulinio karoČekoslovakija buvo atkurta ir pateko įTarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtaką. Po komunistų valdymoČekoslovakijoje žlugimo1989 m. ir po taikiosAksominės revoliucijos Čekoslovakija1993 m.sausio 1 d. draugiškaipadalinta į Čekijos ir Slovakijos respublikas.

Čekija įstojo įNATO1999 m., įEuropos Sąjungą –2004 m.

Politinė sistema

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Čekijos politinė sistema.

Valstybė pagal1992 m. konstituciją – respublika, valstybės vadovas – prezidentas, jis taip pat ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentą renka parlamentas penkerių metųkadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Parlamentas, sudarytas iš aukštųjų rūmų – Senato ir žemųjų – Deputatų rūmų (ček.Poslanecka Snemovna). Į abejus rūmus nariai renkami tiesioginiuoserinkimuose – 81 senatorius 6 metų kadencijai (trečdalis sudėties atnaujinama kas dvejus metus), 200 žemesniųjų rūmų narių – 4 metų kadencijai.Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba, atskaitinga Deputatų Rūmams.

Savivalda – municipalinės tarybos, renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema.

Svarbiausios politinės partijos:

  • Čekijos socialdemokratų partija
  • Čekijos ir Moravijos komunistų partija
  • Demokratinė piliečių partija
  • Krikščionių demokratų sąjunga-Čekoslovakijos liaudies partija
  • Laisvės sąjunga-Demokratinė sąjunga

Čekija ir Lietuva

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Čekai nuoXIII a. pradžios dalyvavokryžiaus žygiuose į Prūsijos ir Lietuvos žemes.1329 m. kryžiaus žygio įŽemaitiją metu pagrindinė kariuomenė, vadovautaJono Liuksemburgo, sudaryta iš čekų.

Apie1380 m. Čekijoje (Prahos universitete) studijavo pirmieji lietuviai.1397 m. karalienė Jadvyga Prahos universitete įkūrė Lietuvių kolegiją.Žalgirio mūšyje lietuviams padėjo čekų algininkų daliniai.14711526 m. Čekiją valdėJogailaičiai.

XIX a.čekų tautinis judėjimas darė įtakąlietuvių tautiniam judėjimui, očekų abėcėlės raidėsž, č, š įsitvirtinolietuviškoje abėcėlėje.1883 m.J. Basanavičius, besitobulindamas Prahoje, parengė pirmąjį Aušros numerį.

Po Čekoslovakijos padalijimo (1993 m.sausio 1 d.), Lietuva pripažino Čekiją1993 m.sausio 5 d., kitą dieną užmegzti diplomatiniai santykiai.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Čekijos kraštai.
Pagrindinis straipsnis –Čekijos rajonai.
Čekijos administracinis žemėlapis

Čekija suskirstyta į 13 kraštų (kraj; skliausteliuose nurodyti centrai) ir vieną sostinės teritoriją* (hlavní město):

Geografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Čekijos geografija.
Kraštovaizdis Čekijos šiaurėje

Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje.

Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras:Šiaurės jūrą,Baltijos jūrą irJuodąją jūrą.Pagrindinės upės (skliaustuose – ilgis Čekijoje):

Aukščiausias taškas – Snežka (1602 m).

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Čekijos ekonomika.
Škoda Auto yra didžiausias mašinų gamintojas centrinėje Europoje

Čekija – pramoninė agrarinė valstybė. Svarbiausi naudingi ištekliai –bitumingos ir rusvosios anglys, lignitas. Vienos-Moravijos rajone išgaunamanafta. Taip pat kasamaskaolinas, urano rūda,grafitas,kvarcinis smėlis. 54 % teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Mašinų gamyba ir metalurgija – gaminama 70 % visų žinomų mašinų ir metalo gaminių.

Čekija yra garsi pasaulyje Bohemijos krištolu,porcelianu ir stiklu, pastarasis gaminamas Vakarų Čekijoje iš smulkučio smėlio. Viduramžių amatininkai garsėjo įstabiaisvitražais. Šiandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami dėl kokybės ir dailumo.

Demografija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Prahos senamiesčio panorama
Pagrindinis straipsnis –Čekijos demografija.

Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 %.2003 m. apskaičiavimais. Čekijoje turi vieną iš mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių.

Po1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausivokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška.2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų –čekai, 1,8 proc.slovakai, yravokiečių (0,4 %),romų (0,1 %),vengrų,ukrainiečių irlenkų (0,5 %) mažumos. 3,6 % gyventojų laiko savemoravais, 0,1 % – sileziečiais.

Tankiausiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai – pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²).

Miestuose gyvena apie 74 % visų gyventojų. Didžiausi miestai:

MiestasGyventojų (2019)[5]
Praha1 308 632
Brno380 681
Ostrava289 128
Pilzenas (Plzeň)172 441
Liberecas104 445
Olomoucas100 523
Ūstis prie Labės92 952
Česke Budejovicai (České Budějovice)94 014
Hradec Kralove (Hradec Králové)92 742
Pardubicė90 688

Kalbos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Anot 2001 m. surašymo, 94,9 % gyventojų kalbačekiškai, 2 % –slovakiškai, 2,3 % – kitomis kalbomis, 0,8 % – nėra duomenų. Pasak 2005 m. apklausos, 28 % Čekijos gyventojų gali susikalbėtivokiškai, 24 % –angliškai ir 20 % –rusiškai.[6]

Religija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 59 % gyventojų yraagnostikai,ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys, 26,8 % –Romos katalikai, 2,5 % –protestantai[7].Pasak 2005 m.Eurobarometer apklausos, 19 % Čekijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ (antras žemiausias procentas tarpES šalių poEstijos), 50 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 30 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[8]

Kultūra

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Čekijos kultūra.

Kita informacija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. „Public database: Land use (as at 31 December)“. Czech Statistical Office. Nuoroda tikrinta2021-06-02.
  2. „Population of Municipalities – 1 January 2021“. Czech Statistical Office. 2021-04-30.
  3. 3,03,1„World Economic Outlook Database, October 2019“.IMF.org.Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta2019-11-02.
  4. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  5. Czech Republic: Regions and Major Cities. Population Statistics, Maps, Charts, Weather and Web Information
  6. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  7. „Obyvatelstvo hlásící se k jednotlivým církvím a náboženským společnostem“ (čekų). Czech Statistical Office. Suarchyvuotasoriginalas 2010-11-23. Nuoroda tikrinta2006-12-19.
  8. „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“(PDF).

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Čekija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminasČekija

Žemėlapiai:

Laikas ir oras:

Ž  A  R
Šalių sąrašas |Europa
Ž  A  R
Europos Sąjunga
Simboliai
Istorija
Pirmtakai
Sutartys
Institucijos
Valstybės narės
Ž  A  R
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
Valstybės narės
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Čekija&oldid=7660964"
Kategorija:
Paslėpta kategorija:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp