Čečėnijos Respublika (čeč.Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika;rus.Чеченская Республика) –Rusijos Federacijos respublikaKaukaze. 1,2 mln. gyventojų (2010)[1].
Rusijoje įvykus revoliucijai, 1920 m. buvo sudaryta Čečėnų nacionalinė apygardaRusijos TFSR sudėtyje. 1922 m. apygarda buvo pertvarkyta į autonominę sritį. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta suIngušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš tarybinę valdžią. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. 1944 m. čečėnai buvo deportuoti į Vidurinę Aziją.Europos Parlamentas vertina sovietų politiką čečėnų atžvilgiu kaip genocidą[2]. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjodestalinizaciją.Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą.ŽlugusTarybų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomąIčkerijos čečėnų respubliką tačiau jos Rusija irtarptautinė bendruomenė niekada nepripažino. 1992 m. čečėnai nesutiko pasirašyti federalinės sutarties su Rusija, bet derybos dėl pasirašymo tęsėsi iki 1994 m[3]. Tik 1994 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nusprendė pradėti karą ir atstatyti federalinę valdžią. 1 karas truko beveik 2 metus. 1996 m. Rusijos ir Čečėnijos atstovai pasirašė Chasaviurto sutartis, pagal kurias Rusija išvedė savo kariuomenę iš Čečėnijos. PoAntrojo Čečėnijos karo Čečėnija buvo inkorporuota į Rusijos Federacijos sudėtį. 2003 m. priimta dabartinė Čečėnijos Respublikos konstitucija.
Pagal 2010 m. duomenis, Čečėnijoje buvo 1 268 989 gyventojų[1]. Pagal 2010 m. atliktą gyventojų surašymą,čečėnai sudarė 95,3 % populiacijos.Rusai sudarė 1,9 %,kumykai – 1,0 %,ingušai – 0,1 % gyventojų[1].
.svg)
