Vikipedijos tikslas – pateiktilaisvą,nešališką irpatikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančiųtaisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėrajokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankytipagalbos puslapiuose irbendruomenės portale.

Dūrinys, arbasudurtinis žodis,kompozitas (lot.compositus 'sudėtinis') – formaliai irsemantiškai pagrįstas dviejų savarankiškų žodžių darinys. Kitose kalbose dūriniai gali būti sudaromi iš daugiau kaip dviejų žodžių. Dūriniai skiriasi nuovedinių. Dūriniai – reikšmingasdarybos būdas.

Lietuvių kalboje dūriniai dažniausiai sujungiami iš dviejųžodžių į vieną. Darybos pamatu tampa žodžiųkamienai, žodžiai arbakaitybos formos (aguõnpienis, akìplotis, šiųmẽtis, ‑ė). Vienoskalbos dalies dūriniai skirstomi pagal pamatinius žodžius, kurie yra jų dėmenys. Dėmenų santykis gali būti apibūdinamasis (júodalksnis) ir sujungiamasis (avìžmiežiai). Lietuvių kalboje dūriniai gali turėti jungiamuosius balsius, kurie yra kilę iškamiengalių. Geriausiai jungiamieji balsiai išlaikomi Rytų Lietuvos tarmėse, čia sakomaduob-ia-kasỹs, mùs-ia-mirė, rug-ia-pjū́tis, ožemaičiai linkę jungiamuosius balsius išmesti net tada, kaibendrinėje kalboje jie išlaikomi:balgal̃vis 'balt-a-gal̃vis ',dal̃kotis 'dalg-iã-kotis',žvãgalis 'žvak-ì-galis'. Bendrinėje lietuvių kalboje jungiamuosius balsius turi maždaug pusė dūrinių, dažnumo tvarka iš viso vartojami tokie jungiamieji balsiai:-(i)a-, -i-, -o-, -u-, -ė-, -y-, -ū-, -io-, -iu-, -uo- (tvark-ã-raštis,dant-ì-raštis,aplink-ó-sauga, virš-ù-galvis,žem-ė́-tvarka, prek-ý-vietė, galv-ū́-galis,ving-ió-rykštė; jungiamieji balsiai-iu- ir-uo- pasitaiko tik viename kitame žodyje). Jungiamieji balsiaiy-, -ū-, -uo- nesutampa nė su vienudaiktavardžių kamienu (kamienus galima nustatyti pagal daugiskaitosnaudininką:vilk-á-ms, av-ì-ms, galv-ó-ms, sūn-ù-ms, gėl-ė́-ms ir kt.).

Daugiau...

• 1990 −Kauno miesto valdybos nutarimu išRamybės parko įAukštųjų Šančių karių kapines perkelti„Keturių komunarų“ palaikai.

Pasaulyje

• 740 −Konstantinopolį nusiaubė žemės drebėjimas, pridaręs daug žalos, ir nusinešęs daugybę žmonių gyvybių.
• 1863 − paskelbti principai, kurių pagrindu vėliau buvo priimtaŽenevos konvencija bei įkurtasTarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas.
• 1905 −Norvegija atgavo nepriklausomybę nuoŠvedijos.
• 1976 −SSKP CK ir sovietų vyriausybė priėmė bendrą nutarimą dėl tolesnio žuvies produkcijos gamybos didinimo ir pardavinėjimo tobulinimo. Maitinimo įmonėse įvesta „žuvies diena“.
• 1988 − išTokijo įLondoną atskrido laineris „Boeing-747“ su viena keleive (lėktuvas gali skraidinti 353 žmones). Dėl techninių priežasčių reisas buvo atidėtas, visi keleiviai, išskyrus vieną japonę, pasikeitė bilietus ir skrido kitu reisu.
  Keisti

Kauno mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūrosbazilikinėbažnyčiaBaltijos šalyse. Vienas iš vertingiausiųKauno modernizmo architektūros objektų. Iškilmingai pašventinta2004 m.gruodžio 26 d.

Parapijoje veikiaMažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Aukštaičių g. 4).

Lietuvai atkūrus valstybingumą,1922 m. kilo idėjaKaune, tuometinėjelaikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkosDievui už atgautąlaisvę simbolį.

1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai.1928 m. Kauno savivaldybė dovanojo žemės sklypą – buvusią Žaliakalnio turgavietę, o tų metų pabaigoje paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Iš 15 konkursui pateiktų projektų nė vienas neatitiko užduoties. Vis dėlto vietos buvo paskirstytos. Pirmąją premiją (6000 Lt) pelnė inž. J. Krasausko darbas, antroji premija (4000 Lt) skirta inž.Felikso Vizbaro projektui, trečioji premija (2000 Lt) atiteko inž.Karoliui Reisonui. Statybos organizacinis komitetas išsirinko trečiąją premiją laimėjusio tuometinio vyriausiojo Kauno miesto inžinieriaus K. Reisono projektą ir pavedė jį tolesniam vystymui ir projektavimui.

1929 m. sausio mėn.Kauno miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai 9475 m² sklypą, esantį ant aukštoŽaliakalnio šlaito. Vieta parinkta vadovaujantis geru matomumu iš visų Kauno pusių.