Vikipedijos tikslas – pateiktilaisvą,nešališką irpatikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančiųtaisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėrajokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankytipagalbos puslapiuose irbendruomenės portale.

Didžiosios Lenkijos sukilimas (lenk.Powstanie wielkopolskie), lenkų istoriografijoje dar vadinamasPoznanės sukilimu (lenk.Powstanie poznańskie), – nesėkmingaslenkų sukilimas priešPrūsijos karalystės valdžiąTautų pavasario metu. Daugiausia kovų vykoDidžiojoje Lenkijoje, tačiau susirėmimai ir protestai vyko irPrūsijos provincijoje beiSilezijoje.

Sužinojus apiekovo revoliuciją Berlyne, kovo 20 d.Poznanėje buvo įkurtasNacionalinis komitetas, prie kurio prisijungė iš kalėjimo paleisti aktyvistai, susiję su pasirengimu1846 m. sukilimui (Liudvikas Mieroslavskis irKarolis Libeltas). Komitetas paskelbė nepriklausomybę, atsisakydamas tiesiogiai prijungti dalį Poznanės prie Prūsijos karalystės, ir pradėjo organizuoti ginkluotąsias pajėgas. Vyriausiuoju sukilimo vadu tapo L. Mieroslavskis.

Komitete buvo du sparnai: kairysis, kurio tikslas buvo liaudies sukilimas ir kova priešmonarchiją, ir dešinysis, siekiantis susitarimo su Prūsijos karaliumi mainais užPoznanės didžiosios kunigaikštystės autonomijos suteikimą.

Karinė tarnyba tapo privaloma vyrams nuo 17 iki 50 metų. Po kelių dienų Poznanėje buvo įsteigti dvidešimt septyni kariuomenės formavimo centrai. Valstiečiams buvo pažadėta nuosavybės teisė į žemę, bežemiai turėjo gauti žemės sklypus, o visi, kurie stos į ginkluotą kovą už Lenkijos nepriklausomybę, pagal savo sugebėjimus turės pirmumo teisę į pareigas.

Daugiau...

• 1894 − įkurta lietuvių šelpimo draugija „Žiburėlis“, veikusi iki1940 metų.
• 1993 − atidarytas naujasVilniaus oro uosto terminalas.
• 2003 −Kanada pirmoji išNATO valstybių ratifikavo Lietuvos prisijungimo prie Aljanso protokolus.

Pasaulyje

• 1870 − Tomas Petersonas Mandis (Thomas Peterson-Mundy) tapo pirmuoju juodaodžiuJAV piliečiu, dalyvavusiu rinkimuose.
• 1885 − Jungtinė Karalystė įsteigėBečuanalando protektoratą, vėliau tapusįBotsvana.
• 1889 −Paryžiuje baigtas statytiEifelio bokštas.
• 1911 − Į vandenį nuleistas okeaninis lainerisTitanikas.
  Keisti

Lotynų Amerikos muzika – muzikinė tradicija, susiklosčiusiLotynų Amerikoje:Meksikoje,Centrinėje irPietų Amerikoje, dalyjeKaribų salų. Šioje muzikoje per daugelį metų persipynė europietiškos, indėniškos ir afrikietiškos muzikos tradicijos. Lotynų Amerikos muzika daugiausia atliekamaispanų,portugalų kalbomis, tačiau jai priskiriami kūriniai atliekami irindėnų,kreolinėmis kalbomis.

Ikikolumbiniais laikais Amerikoje klostėsi savita ir įvairialypė indėniška muzika. Nors visosindėnų tautos turėjo savitas muzikines tradicijas, daugiau žinoma apieMezoamerikos (majų,actekų) irAndų (inkų,aimarų) muziką. Jai atlikti naudoti daugiausia įvairūs pučiamieji instrumentai (fleitos,skudučiai,trimitai),būgnai,barškučiai. Grota daugiausia religinių ir valstybinių apeigų metu. Indėniška muzika vietomis išlikusi iki šių laikų, tačiau neretai paveikta europietiškos muzikos.

Ameriką užkariavęispanai irportugalai su savimi atsigabeno bažnytinės muzikos tradiciją – bažnyčiose atlikinėtigrigališkieji choralai,polifoninė muzika. Lygia greta plito ir liaudies religinė muzika, netrukusi įsipinti į naujųjų žemyno gyventojų folklorą. Liaudies religinigumo terpėje mišo ši atneštinė muzika su jau esamomis indėniškomis apeiginės muzikos tradicijomis. Daug katalikiškų religinių kūrinių buvo išversta į indėnų kalbas ir plačiai paplito, taip pat teatriniai elementai, procesijos irkarnavalai. Katalikiškos katedros, misijos tapo svarbiais religinės muzikos plėtotės ir skleidimo centrais. Prie europietiškos muzikos tradicijų platinimo ypač prisidėjojėzuitai.