Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. | Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagalviki technologiją irpamatinius principus kuriama daugybėssavanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateiktilaisvą,nešališką irpatikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančiųtaisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėrajokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankytipagalbos puslapiuose irbendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagalGFDL irCC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. | Rinktinė iliustracija |
Savaitės straipsnis ![]() Lietuviškas alus –Lietuvoje gaminamasalus ir jo gamybos tradicija. 2015 m. Lietuva pateko tarp 5 daugiausiai vienam gyventojui alaus suvartojančių Europos šalių. Joje buvo 75 veikiančiosalaus daryklos, iš kurių 32 mažosios. 2016 m. alaus suvartojimas vienam gyventojui buvo 88,7 l. Daugiausiai Lietuvoje gaminamasšviesusis lager alus –Pilsner,Dortmunder Export irHelles, taip patBaltijos porteris. Populiarėjakraftinis alus. Tradiciniais būdais alus verdamas daugiausia šiaurinėje Lietuvos dalyje (ypačBiržų,Kupiškio,Pakruojo irPasvalio rajonuose), tarp kurių tarptautiniu mastu kaip paveldo produktas pripažintaskaimiškas Jovarų alus. Dėl šiaurės Lietuvoje išlikusių unikalių alaus gaminimo tradicijų, alaus tyrinėtojas Lars Marius Garshol lietuviško alaus tradiciją stato gretabelgiško,angliško irvokiško alaus. Alaus, kaip irmidaus, gamyba tarpbaltų genčių žinota dar iki susikuriant Lietuvos valstybei. Jau XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, tačiau nėra tiksliau žinoma apie jo receptūrą.Kazimieras Būga mano, kad tiek žodįalus, tiek paties gėrimo tradiciją lietuviai perėmė išgotų. Šie buvo vakariniaiprūsų kaimynai. Prūsai pirmieji pradėjo gaminti alų, ir per juos jis pasiekėlietuvių gentis.Janas Dlugošas mini, kadŽemaitijoje nuo seniausių laikų buvo verdamasmiežinis alus.Lietuvių mitologijoje buvo alaus dievas globėjasRūgutis (arba Ragutis, Raugų Žemėpatis). Alui buvo skirta šventė Alutinis (taip pat Koštuvės, Ragautuvės), švenčiamarugsėjo 21 d., kuomet iš naujo derliaus buvo pagaminamas pirmasis metų alus. | kovo 17 d. įvykiai Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva | Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|