Pagsasao nga Espaniol iti Filipinas
Dagiti alikamen
Dagiti tignay
Sapasap
Imaldit/eksport
Kadagiti sabali a proyekto
| Espaniol a Filipino | |
|---|---|
| Español filipino Castellano filipino | |
| Patubo iti | Filipinas |
| Rehion | Manila |
| Etnisidad | Filipino nga Espaniol Tattao nga Espaniol iti Kaputotan a Filipino Tattao a Zamboanguenio |
Patubo a mangisasao | (439,000 (2007) iti "patneng a pannakaammo"[1] ti nadakamat idi 1990)[2] 2,700 |
Indo-Europeano
| |
| Sinuratan a LatinLatin (Alpabeto nga Espaniol) | |
| Opisial a kasasaad | |
Opisial a mangisasao | Filipinas |
| Nagalagad | Academia Filipina de la Lengua Española |
| Kodkodigo ti pagsasao | |
| ISO 639-3 | – |
| Glottolog | none |
| Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko tiIPA. No awan ti maitunos asuporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagitimarka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter tiUnicode. | |
TiEspaniol a Filipino ket tidialekto ti Espaniol tipagsasao nga Espaniol idiayFilipinas. Ti karuay ket kapada tiEspaniol a Mehikano, gapu ti migrasion ti Mehikano ken Latin nga Amerikano idiayDaya nga Indio ti Espaniol kadagiti napalabas a tawen. Ti Espaniol ti Filipino ket kaaduan nga insasao babaen dagitiFilipino nga Espaniol ; Daytoy ti pagsasao nga inus-usar ti tattao a kas niJose Rizal,Andres Bonifacio,Antonio Luna,Pilita Corrales,Ian Veneracion,Marian Rivera, ken dagiti dadduma pay a nalatak a Filipino nga Espaniol.
Daytoy nga artikulo a mainaig iti pagsasao ketpungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen tipanagnayon iti daytoy. |