NaIvakarau ni Solar na ivakarau nikalavo niMatanisiga ke na veika eorbita koya.[1] E a buli ena rauta ni 4.6 na bilioni na yabaki sa oti ena gauna e lutu kina e dua na vanua levu ni dua nao ni molikuli, ka buli kina na Matanisiga kei na dua na disiki ni vuravura taumada. Na Matanisiga e dua na kalokalo ivakaraitaki ka maroroya e dua na veivakatautauvatataki ena kena cokovata na haidrojini ki nailiumi ena kenauto, vakagalalataka na kaukaua oqo mai na kena fotosfera e taudaku. Era kaya nadauraikalokalo me dua na kalokalo levu ni G-mataqali.
Na veika lelevu duadua e wavokita na Matanisiga oya walu naveivuravura. Ena kena ituvatuva mai na Matanisiga, eratou va naveivuravura vakavuravura (Mekuri,Venusi,Vuravura keiAceni); ruakasi tutuwa (Jupita keiSatuni); kei ruaaisi tutuwa (Uranusi keiNepituni). Kece veivuravura vakavuravura e tiko na kena veivanua kaukaua. Kena veibasai, Keceveivuravura tutuwa sega ni dua na kena dela vakadeitaki, me vaka ni ra sa vakalevutaki mai nakasi keiwaini. Sivia na 99.86% ni Ivakarau Solar ka voleka ni 90% vo ni Matanisiga e tiko ena Jupita kei Satuni.
E tiko e dua na duavata kaukauwa ena kedra maliwa na dauraikalokalo ni tiko ena Ivakarau ni Solar sa e lailai mai na ciwa naveivuravura leleka:Seresi,Orcus,Puluto,Haumea,Quaoar,Makemake,Gonggong,Eris, keiSedna. E tiko e dua na iwiliwili levu ni yago lalai ni Matanisiga, vakavatu vakaitamera,kometa,centaur,meteorodi, kei o veimaliwai ni veimatanitukuvu ni soso. Eso vei ira na yago oqo era tiko enabeleti asteroid (ena maliwa ni vanua e rau orbita kina o Aceni kei Jupita) kei nabeleti Kuiper (ena taudaku ga ni vanua e wavokita kina o Neptune). Ono vuravura, vitu lailai veivuravura, kei veika tale eso e tiko kina nasetilaiti vakayago era wavokita tiko, ka dau vakatokai me ‘vula’.
Na Ivakarau ni Solar e dau vakaluvuci ena Matanisiga neitikitiki sausaumi,cagi matanisiga, ka bulia naheliosfera. E rauta ni 75–90 na iuniti ni kalokalo mai na Matanisiga, na cagi matanisiga sa tarova, ka vakavuna na heliocegu. Oqo na Ivakarau Solar ki navanua ni veikalokalo. Na vanua taudaku yasana duadua ni Matanisiga sa ikoya nao Oort, na ivurevure ni kometa balavu, ka vakabalavutaki ki na dua na radiusi ni 2,000–200,000 AU. Na kalokalo voleka duadua ki na Matanisiga,Proxima Centauri, e 4.25 na yabaki rarama (269,000 AU) na kena yawa. Na kalokalo ruarua oqo e rau lewe ni kalokalo naSala ni Sucu.
