Fromsolvō(“loosen; solve”) +-tiō.
solūtiō f (genitivesolūtiōnis);third declension
Third-declension noun.
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | solūtiō | solūtiōnēs |
| genitive | solūtiōnis | solūtiōnum |
| dative | solūtiōnī | solūtiōnibus |
| accusative | solūtiōnem | solūtiōnēs |
| ablative | solūtiōne | solūtiōnibus |
| vocative | solūtiō | solūtiōnēs |