Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pergi ke kandungan
Wikipedia
Ihumo

Turki

Coordinates:39°55′N32°51′E / 39.917°N 32.850°E /39.917; 32.850
Mantad Wikipedia
Country in West Asia and Southeast EuropeTemplat:SHORTDESC:Country in West Asia and Southeast Europe
article nopo diti nga kokomoi the country. For the bird, seeTurkey (bird). For other uses, seeTurkey (disambiguation).
"Türkiye" redirects here. For other uses, seeTürkiye (disambiguation).
Republic of Türkiye
Türkiye Cumhuriyeti (Turkish)
Flag of Turkey
Flag
Anthem: 
İstiklal Marşı
"Independence March"[1]
Location of Turkey
CapitalAnkara
39°55′N32°51′E / 39.917°N 32.850°E /39.917; 32.850
Largest cityIstanbul
41°1′N28°57′E / 41.017°N 28.950°E /41.017; 28.950
Boros rasmiTurkish[2][3]
Spoken languages
  • Predominantly Turkish[4]
Tinimungan etnik
(2016)[5]
Demonim
  • Turkish
  • Turk
GovernmentUnitarypresidential republic
Recep Tayyip Erdoğan
Cevdet Yılmaz
Numan Kurtulmuş
Kadir Özkaya
Kotinanan perundanganGrand National Assembly
Establishment
c. 1299
19 May 1919
23 April 1920
1 November 1922
24 July 1923
29 October 1923
9 November 1982[6]
Area
• Total
783,562 km2 (302,535 sq mi) (36th)
•  Waig  (%)
2.03[7]
Population
• December 2023 estimate
Neutral increase 85,372,377[8] (17th)
• Density
111[8]/km2 (287.5/sq mi) (83rd)
GDP (PPP)2024 estimate
• Total
Increase $3.832 trillion[9] (11th)
• Per kapita
Increase $43,921[9] (46th)
GDP (nominal)2024 estimate
• Ginumu
Increase $1.114 trillion[9] (18th)
• Per kapita
Decrease $12,765[9] (71st)
Gini (2019)Steady 41.9[10]
medium
HDI (2022)Increase 0.855[11]
very high · 45th
Mato tusinTurkish lira () (TRY)
Zon timpuUTC+3 (TRT)
Calling code+90
Kod ISO 3166TR
Internet TLD.tr

Turki,[lower-alpha 1] ointutunan sabaagiRepublik Türkiye,[lower-alpha 2] nopo nga podun i poinladsong idAnatolia idAsia Kotonobon, miampai soboogian nopo wilayah tokoro oinrurunan sabaagiThrace Kosilahon idEropah kabaatan kosilahon. Miwolit ii miampaiRahat Oitom id koibutan;Georgia,Armenia,Azerbaijan, omIran ponong id kosilahon;Iraq,Syria, omRahat Mediterranean ponong kabaatan; omRahat Aegean,Greece, omBulgaria ponong id kotonobon. Turki nopo nga kiwaa lobi mantad 85 riong tulun; kogumuan nopo diolo nga tinaruTurki, om tinaruKurdi nopo nga tinimungan tinaru minoriti bobos agayo.[5] Sabaagi isopogun sekular nokohimagon, populasi nopo do Turki nga majoriti do Silam.Ankara nopo nga ibu negara do Turki om kakadayan koduo agayo id Turki, omIstanbul nopo nga kakadayan bobos agayo om nogi longkod ekonomi om kousinan pogun, om nogi kakadayan bobos agayo id Eropah. Kkadayan oponsol di suai nopo ngaİzmir,Bursa, omAntalya.

Pinomungaranan

[simbanai |simbanai toud]

Ngaran nopo do pogun diti id suangBoros Turki ii noTürkiye asilpenasabanetnonimTürk momoguno kolimpupuson abstrak–iye i kirati "sanganu", "tanah" toi ko' "kokomoi" (minolos–iyyaBoros Arab kaagal do kolimpupuson–ia id suang borosYunani omLatin). Ponuatan nokopogulu istilah "Türk" toi ko' "Türük" sabaagiautonim poinsuang id nuutponuatan Orkhon do tinaruGöktürk (Turki Samawi) mantad Asia Tengah (c. abad ko-8 M). Pinosiliu oTu–kin sabaagi kointalangan mantad di toun 177 SM po sabaagi ngaran pomolohou tulun Cina do mogigion ponong id kabaatan doKonuluan Altai idAsia Tengah. Ngaran Melayu "Turki" nopo nga mantadBoros Latin Pertengahan ii noTurchia (s. 1369) maya boros Inggeris.[12][failed verification] Ngaran nopo diti nga haro idboros nontodon id suang boros Yunani, ii noTourkia i gunoon do bansaByzantium di pogulu i montokmongomoi Hungary ontok zaman pintangaan[13][14] (tu kiwaa piagalan leluhur doTulun Hungary om Turki nga, mimpuun nodi yolo momoguno ngaran diti montok mongomoi kinoyonon taklukan Seljuk id Anatolia ontok hotusan toun kalapas Pisangadan Manzikert ontok toun 1071.

Pongunsuban ngaran "Türkiye"

[simbanai |simbanai toud]

Ontok Momuhau 2021, minapalabus i PonorikohonRecep Tayyip Erdoğan iso suat pekeliling do nuru oinsanan kakamot eksport pomogunan onuan labelMade in Türkiye ("Wonsoi do Türkiye") om monuduk kopoguluanan (pengutamaan) ngaran 'Türkiye' id suang piromutan do kotinanan pomorinta;[15][16] minanahak do pounayan o pekeliling dii do pomilian ngaranTürkiye gama gatang dau i "mongobi om panakatanda koubasanan, ketamadunan om woyo-woyo bansa Turki". Minanahak nogi abal potilombus o SaluranTRT World kokomoi kosimbanon dii montok mongilag koborulongon miampai hogot kiratimanuk belanda id suangboros Inggeris i polombuson nogi sabaagiturkey.[17]

Sajara

[simbanai |simbanai toud]

Semenanjung Anaatolia nopo nga kiharo somboogian tagayo wilayah Turki moden, ii nopo nga iso koiyonon di totos talaid ii noiyanan do tongoulun ii au nokotingkod id pomogunan.om

Nuut

[simbanai |simbanai toud]
  1. Turkish:Türkiye,Turkish:[ˈtyɾcije]
  2. Turkish:Türkiye Cumhuriyeti,Turkish:[ˈtyɾcijedʒumˈhuːɾijeti]

Sukuon

[simbanai |simbanai toud]
  1. "The Turkish Flag and The Turkish National Anthem (Independence March)".Republic of Türkiye, Ministry of Foreign Affairs. Linoyog ontok4 August 2024.
  2. "Türkiye Cumhuriyeti Anayasası" (id boros Turki).Grand National Assembly of Turkey. Pinoopi mantadsand̠ad ontok 2 July 2020. Linoyog ontok1 July 2020.3. Madde: Devletin Bütünlüğü, Resmi Dili, Bayrağı, Milli Marşı ve Başkenti: Türkiye Devleti, ülkesi ve milletiyle bölünmez bir bütündür. Dili Türkçedir. Bayrağı, şekli kanununda belirtilen, beyaz ay yıldızlı al bayraktır. Milli marşı "İstiklal Marşı" dır. Başkenti Ankara'dır.
  3. "Mevzuat: Anayasa" (id boros Turki).Constitutional Court of Turkey. Pinoopi mantadsand̠ad ontok 21 June 2020. Linoyog ontok1 July 2020.
  4. 5.05.1"Turkey (Turkiye)".The World Factbook.Central Intelligence Agency. Linoyog ontok19 May 2024.
  5. Ralat maganu:Tag<ref> tidak sah; tiada teks disediakan bagi rujukan yang bernamaConstitution2019
  6. "Surface water and surface water change".Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD).Pinoopi mantad sanḏad ontok 24 March 2021. Linoyog ontok11 October 2020.
  7. 8.08.1"The Results of Address Based Population Registration System, 2023".www.tuik.gov.tr.Turkish Statistical Institute. 6 February 2024.Pinoopi mantad sanḏad ontok 6 February 2024. Linoyog ontok6 February 2024.
  8. 9.09.19.29.3"World Economic Outlook Database, April 2024 Edition. (Türkiye)".www.imf.org.International Monetary Fund. 16 April 2024. Linoyog ontok16 April 2024.
  9. "Gini index (World Bank estimate) – Turkey". World Bank. 2019.Pinoopi mantad sanḏad ontok 17 May 2019. Linoyog ontok15 November 2021.
  10. "Human Development Index (HDI)".United Nations Development Programme.Pinoopi mantad sanḏad ontok 10 June 2022. Linoyog ontok18 March 2024.
  11. Harper, Douglas (2001)."Turk". Online Etymology Dictionary. Linoyog ontok 2011-5-24.{{cite web}}:Check date values in:|accessdate= (help)
  12. Di sisi kananCorona Græca dalamMahkota Suci Hungary, terdapat gambar Raja HungaryGéza I (1074–1077), dengan tulisan dalam bahasa Yunani Byzantium: "ΓΕΩΒΙΤZΑC ΠΙΣΤΟC ΚΡΑΛΗC ΤΟΥΡΚΙΑC" (Geōvitzas pistós králēs Tourkías, yang bermaksud "Géza I,raja setiabumi Turki"). Nama Byzantium yang sezaman untuk bangsa Hungary ialah "Turki".
  13. Jenkins, Romilly James Heald (1967).De Administrando Imperio byConstantine VII Porphyrogenitus. Corpus fontium historiae Byzantinae (New, revised ed.). Washington, D.C.: Dumbarton Oaks Center for Byzantine Studies.ISBN 0884020215. Menurut Constantine Porphyrogenitus yang menulis dalamDe Administrando Imperio (ca. 950 M)"Patzinakia,alam Pecheneg, terbentang ke barat sejauhSungai Siret (ataupun kigaPergunungan Karpatos Timur), dan jaraknya empat hari dari Tourkias (iaituHungary)."
  14. "Exports to be labeled 'Made in Türkiye'".Hürriyet Daily News. 6 December 2021. Linoyog ontok11 April 2022.
  15. "Genelge 2021/24 Marka Olarak Türkiye İbaresinin Kullanımı" [Surat Pekeliling Presiden No. 2021/24 mengenai Penggunaan Jenama "Türkiye"](PDF).Resmî Gazete (id boros Turki). 4 December 2021. Linoyog ontok11 April 2022.
  16. "Why Turkey is now 'Turkiye', and why that matters". TRT World. 13 December 2021. Linoyog ontok11 April 2022.

Noputan labus

[simbanai |simbanai toud]
Turkey at Wikipedia'ssister projects

Umum

Podtuongisan

Porinta

Ekonomi

Naanu mantad "https://dtp.wikipedia.org/w/index.php?title=Turki&oldid=19750"
Kategori:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp