Tadau (simbol) ko id Boros Malayu nopo nga ointutunan doMatahari, nopo nga iso rombituon di tosomok kopio miampai do Bumi i kisinodu do purata 149 680 000 kilometer (93,026,724 watu). Tadau om walu planet ii mombontukSistom Suria.
Hogot Inggilissun nopo nga nokoingkawas mantad Boros Inggeris pogulusunne. Nokoimbulai Kognat idboros-boros Jermanik suai, kohimpitWest Frisiansinne,Belandazon,Jerman standardSünn,BavarianSunna,Norse pogulusunna omGothicsunnō. Toinsanai hogot diti nintodonon mantadProto-Jermanik*sunnōn.[17][18] Id dohuri kopionit miampai piipiro hogot montok tadau id gana suai tinimunganboros Indo-Eropah, mulong pia id kogumuan kes, gamutnominatip miampai pimato I nokito, okon ko gamut genitif miampai n, sabaagi poomitanan idLatinsōl,Yunani purbaἥλιος (Templat:Tlit),Welshhaul omCzechslunce miampai nogi (miampai *l >r)Sanskritस्वर् (Templat:Tlit) omPersianخور (Templat:Tlit). Kopiipio, gamut miampai pimato I nogi nga nokoimbulai id Proto-Jermanik, sabaagi*sōwelan, ii minanahak koingkawason kumaa Gothicsauil (miampaisunnō) omNorse Pogulu prosaiksól (miampaisunna), om mantad di nokimbulai hogot montok tadau id boros Scandinavia moden:Swedish omDanishsol, Icelandicsól om suusuai po.[19]
Boros ula poinlobi montok Tadau is boros Inggilis nopo ngasunny montok tulinau do tadau om id konteks teknikalsolar (/ˈsoʊlər/),[20] nintodonon mantad Latinsol.[21] mantad GreekTemplat:Tlit nokoimbulai boros ula ii apagau do gunoonheliac (/ˈhiːliæk/).[22] Id boros Inggilis, hogot Yunani om Latin gunoon id lilihiis sabaagipersonifikasi Tadau,Helios (/ˈhiːliəs/) omSol (/ˈsɒl/)[23][24], id fiksyen sainsSol gunoon montok poopisuai tadau om rombituon suai. Istilasol miampai pimato tokoro gunoon do puru astronomi planet montok timpu iso tadau suria id planet suai miagal Marikh.[25]
Simbol astronomi montok tadau nopo nga okon ko obulugu miampai titik id tanga (☉).[26] Gunoon ii montok unit miagalM☉ (Jisim Solar),R☉ (Radius Solar) omL☉ (Bahang Solar).[27][28] Ponoriukan saintifik kokomoi tadau roiton sabaagihielogi.[29]
↑Gray, David F. (November 1992). "The Inferred Color Index of the Sun".Publications of the Astronomical Society of the Pacific.104 (681): 1035–1038.Bibcode:1992PASP..104.1035G.doi:10.1086/133086.