Slavāī tuokėstautas, katras rokunasslavu kalbuom. Kap ė daugomsEuruopas tautū, anėi prigol prīindėeuropėitiu. Slavā gīven daugomuo Rītū ė Vėdorė Euruopuo – nugElbės opėis vakarūs senuobie lėgVuolgas, daba lėgė pat Ramiojė ondenīna rītūs.
Slavā skėrstas šėtap:
- rītū slavā:rosā,godā,okrainėitē,rosėnā.
- vakarū slavā:lėnkā,čekā,sluovakā,ložėtienā (sorbā).
- pėitū slavā:serbā,buosnē ėkorvatā (krūvuo – joguoslavā),sluovienā,bolgarā,makeduonā.
Senuobie slavā gīvena, bet paskom ėšnīkāDakėjuo (dabaRomonėjė),Grākėjuo, aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rītūVuokītėjė).
Vards „slavā“ senuobės raštūs mėnavuojams kapSlovene, Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini ė kėtap. Tasā žuodis rasietās radas nug „slovo“ kas ė rēšk „žuodis, ruoda“, da gal būtė, ka ons ī nu žuodė „slava“ (tas ī, „šluovie“).
Slavā galėmā radas aba kap pėitūbaltu atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktās bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavā, prīšėngā kap baltā, smarkē mėša so aplinkėniem tautuom (germanās,dakās,skėtās,grākās ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokā pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, prīšėngā nego baltu.
