Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Olimpėniu žaidīnius sėmbuolis, ketorė žėidā
Olimpėnės žaidīnės (vuoOlimpėjada) – terptautėnės daugelė spuorta šakū varžības, vīkstontės sīki kuožnos ketverios metos. Olimpėnės žaidīnės pradietas rengtėAntėkėnie Graikėjuo, aXIX omžious pabėnguo žaidīnės atgaivėna prancūzosPjers de Kubertens. Atgaivėntas olimpėnės žaidīnės, vadėnamasvasaras žaidīniem, būn kuožnus ketverius metos nu1896 m., ėšskėront metus, kumet vīkasvieta vainas (palėka atšauktas) ėCovid-19 pandemėjė (tumet vėinus metus pasėvielėna).Šaltuosės vainuos čieso daug šaliūboikuotava olimpėjadas1980 ir1984 m. (ale abo sīkio dalīvava dėdlis valstībiu skaitlios).
Olimpėnis kostiejėms īr sodarīts ėš terptautėnės spuorta federacėjės, nacionalėniu olimpėniu komitetu ė kuožnuom žaidīnėm soskvarmuojėmu organizacėniu komitetu.Terptautėnis olimpėnis komitets (TOK) palėikt atskaitlėngs ož olimpėjadas miesta parinkėma. Komiteta vīkduoma žaidīniu organizavėma ė finansavėma pamats īrOlimpėnė kartėjė.
XX o. ė be žėimuos žaidīniu olimpėnies žaidīnies bova daug pakeitėmu -1960 m. pradietas organėzoutėParolimpėnės žaidīnės atletam sonegalė, nu2010 m. -Jaunėma olimpėnės žaidīnės atletams vākam nu 14 ligė 18 metu, nu1981 m. - Svieta žaidīnės spuorta šakuom, katruos nie itrauktas i olimpėjadu repertuara.
