Movatterモバイル変換

[0]ホーム
URL:

Pereiti prie turinio
Wikipedia
Ėiškuotė

Lipidā

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Tonkē pasėtaikontiu lipidu pavīzdē -cholesteruolis ėoleina rūgštės (vėršuo), ėšoleata,stearina rūgštėis ėpalmitata ėgliceruolė grandėnės sodarītstriglicerids vėdorie ė fosfolipidsfosfatidilchuolins.

Lipidā (ėšsen. gr.lipos – rėibalā) īr organėniu jongėniū gropė –rėibalā,vaškā,acilsteruolē,fosfolipidā,glikolipidā,sfingolipidā ir panašės medegas, netėrpstontėsondėnie, ale tėrpės nepoliniūs tėrpėkliūs (pvz., rėibalūs tėrpstontīs vitamināA,D,E ėK).

Lipidu fonkcėjės -energėjės kaupėms ė keravuojėms,sėgnalizavėms,lōsteliu membranas stroktūrėnē komponentā.[1][2] Lipidā nauduojamėkosmetėkuo ėjiedie pramuonies ėnanoteknuoluogėjuo.[3]

Lipidus sodara -C,H,O, kai katrūsė - daP,N.

Šaltenē

[taisītė |taisītė straipsnė wiki teksta]
  1. ↑Fahy E, Subramaniam S, Murphy RC, Nishijima M, Raetz CR, Shimizu T, Spener F, van Meer G, Wakelam MJ, Dennis EA (2009 m. balondis). "Update of the LIPID MAPS comprehensive classification system for lipids"https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2674711/.Journal of Lipid Research.50 (S1): S9–14. doi:10.1194/jlr.R800095-JLR200. PMC 2674711.PMID 19098281.
  2. ↑Subramaniam S, Fahy E, Gupta S, Sud M, Byrnes RW, Cotter D, Dinasarapu AR, Maurya MR (2011 m. spalis). "Bioinformatics and systems biology of the lipidome"https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3383319/.Chemical Reviews.111 (10): 6452–6490. doi:10.1021/cr200295k. PMC 3383319.PMID 21939287.
  3. ↑Mashaghi S, Jadidi T, Koenderink G, Mashaghi A (2013 m. vasaris). "Lipid nanotechnology"https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3588097/.International Journal of Molecular Sciences.14 (2): 4242–4282. doi:10.3390/ijms14024242. PMC 3588097.PMID 23429269.
Gautė ėš „https://bat-smg.wikipedia.org/w/index.php?title=Lipidā&oldid=361609“
Kateguorėjės:
[8]ページ先頭
©2009-2026 Movatter.jp