Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā:Rzeczpospolita Polska) īr valstībėcėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īrVaršova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabnaviera valstībie īrRuomas katalėku, oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.
Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradėX omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ėLietovuos, vuo krūvuo ė tēpuogėŽemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.1569 m. pasėrašiosLioblėna unėjė Lėnkėje sīkio soLietova sodarė kuonfederacėnė šali,ATR, vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou1772 m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolėRosėjės imperėjē, anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnėLėnkėjės Kuongresa karalīstė.
Lėnkėjė naprigolnoma atstatė1918 m.lapkristė 11 d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjėsPėrmuo svieta vainuo. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosėVėlniaus krašta so Lietovuos suostėnė priskaituomoVėlniom. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.
Lėnkėjės ožpoulėmo1939 m.siejės 1 d. prasėdiejėOntra svieta vaina.Vuokītėjē ožpoulossiejės 17 d. i pagelba atskobiejėSSRS, ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.
Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „Solėdaroms“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėkaNATO, vuo 2004 m.ES narė.
Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.
Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā:województwa, vns.lėnkėškā:województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):
Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn priBaltėjės jūras, pėitūs - priKarpatū kalnū. Aukštiausė vėršokalnė –Rīsā (Rysy, 2499 m) (Aukštūsiūsė Tatrūsė). Ėlgiausės opės –Vīsla (Wisła),Odra (aba Oderis) ėVarta (Warta).
63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūsnomūs, 44 % -botūs. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės -silezėitē,vuokītē,godā,okrainėitē.
Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnaloBVP Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausėES ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.
Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodarapaslaugū sektuorios (57,4 %),pramuonė (40,2 %) iržemės ūkis (2,4 %). Glabnėprekības partnerē -Vuokītėjė,Kėnėjė ėItalėjė.
Energėjės sektuoriuo domėnouonglės, 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln.t onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabnsšėltnamė efekta sokelontiu doju šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ėlignita nauduojėma energetėkuo.
Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.
Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā –Frederiks Šopens,Arturas Rubinšteins,Ignacos Jans Paderevskis ėKšėštofs Pendereckis. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.
Literatūruo platē žėnuomė lėnkuruomantėkāAduomas Mėckevėčios,Jolėjos Slovackis ėZigmunts Krasinskis. Tēpuogė ėšLietovuos kėlėsČeslovs Milošos,Olga Tokarčuk (abodoNuobelė literatūras premėjės laureato).
