Kėnėjės komunėstams nugaliejos Kėnėjėscėvėlėnie vainuo,1949 m. Kėnėjės komunėstu partėjės līderisMauo Dzeduns paskelbė, ka ikor Kėnėjės Liaudėis Respoblėka. Nu tou čiesa Kėnėjė īr palėkosė vėinpartėnė suocēlėstėnė šalės. Valdont Mauo Dzedunou šalie bova iveststuotalėtarėnis valdīms, pasėžīmiejės inteligentėjės ė koltūras persekiuojėmo (īpatėngā perKoltūrėnė revoliucėjė), akuonuomėnėm klaiduom, diel katrū tonkiausē nubada pasėmėrė 20-30 mėlėjuonu žmoniū.
Paskiau i valdė atiejėDeng Siaopins, Kėnėjuo atsėrada daugiau liousoma, pradietė akuonuomėnē partvarkīmā, planėnė akuonuomėka keitama i mėšrė. Kėnėjup palėikt pruoblemas sodemuokratėjė, skaidromo, žmuogaus teisėm, kāp antāsspauduos liousoms,vieras liousoms ėr etnėnė līgībė.
2019 m. doumenėm, 60% gīvėntuoju gīven miestūs, a pruocents pastuovē aug. Mėslėjama, ka 2030 m. Kėnėjės miestūs gal gīventė 1 mlrd. gīvėntuoju. Kėnėjuo īr daugiau kāp 160 mėlėjuonėniu miestu. Žemiau ožrašīta 20 dėdliausiu miestu šalie.
Dėdliausė Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas miestā 2020 m.[1]
Kėnėjės LR akuonuomėka nuognē aug pastarūsiūs 3 dešėmtmėtius, vuo 2010 m. palēBVP aplenkėJapuonėjė. Tėk palē BVP vėinam gīventuojou Kėnėjė nie dėdlē baguota - 2023 m. anuos nomėnalos BVP neprigava svieta vėdorkė ė bova 12 541 JAV duolerē - bėškioka mažiau kāpRosėjės.[2] Nuors šalės oficēlē vėinpartėnė komunėstėnė īr, nu1978 m. Kėnėjės akuonuomėka perėjė ėškuomandėnės irėnkas akuonuomėka. Šalės ėšdėrb dėdlė šmuota Svietė nauduonamu platiuos apīvuokas pruodoktu.
Paskotėnēs metās Kėnėjė īr palėkosė glabnaatsėnaujėnontės energetėkas vīstėtuojė svietė. 2022 m. anuos vīstėmou ė komercēlėzacėjē ana skīrė 546 mlrd. JAV duoleriu, dėdliausė soma cielam svietė.
.svg)