Japuonėjuo gīven aple 125 mln. gīvėntuoju, ta īr 11-a palē gīvėntuoju skaitlio šalės svietė ė vėina ėš tonkiausē apgīvendėntu.Dėdlīsės Tuokėjs īr dėdliausė metropuolėnė zuona svietė (38 mln. gīvėntuoju) ėr ontra palē pluotībė puNiujorka. Aple 75 % terituorėjės dengmedės, gīvėntuojē tonkiausē gīvėnlīgomuosė. Japuonėjuo īr ėlgiausė gīvenėma trokmie terp vėsū dėdlesniū šaliū, ale vėsoumenė senie ė gīvėntuoju kuožnās metās mažie.
Mėslėjama, ka pėrmė žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bovaainu ė malaizėjėitiu-polinezėitiu pruosenē, prigolontīs australoidėnē rasē. Aple300 m. pr. Kr. prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musėntās vīkosė ėšKuoriejės ė sosėjosė so Kočiosona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajojaus žmuoniem, atsėnešė žėnės aplegelžėis apdėrbėma ėžemdėrbīstė –Jajojaus koltūra. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnisimperatuorios Džinmu, tėisiuogėnis saulės deivėsšintoėzmėAmaterasu palėkounės. Ale pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īrImperatuorios Odžins, valdės api 270-300 m. pr. Kr.
Japuonėjė perėmėkėnu rašta IV-V o., tumet jiemė plėstėbudėzmos, atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē.794 m., perkėlos Japuonėjės suostėnė iHeian-kyō prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-samuraju slouksnės, vuo puGenpei vainas 1185 m. laimietuosJoritomo Minamoto palėka pėrmošiogūno ė ikūrė karėniKamakuras šiogūnata.
1274 ir 1282 m. monguolā miegėna poltė Japuonėjė, ale nesiekmėngā. 1333 m. soirotė pasėnauduojė Ašikaga, pajiemės valdė. Dinastėjė karaliava ligė 1573 m. Anū laikams karaktuorėngė puolitėnē konfliktā īr. Aniem valdont tēpuogė soklestiejė mens (tētrosno,kaligrafėjė, tapėms tošo, arkitektūra). XVI o. salas prigavosOnglėjės,Puortogalėjės,Uolandėjės ėIspanėjės prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejosIejaso Tokugavā ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė mažne vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns, vaduovaunams Metju Perė isakė atsėvertė svietou.1867 m. atsėstatīdėna paskiausis šiuogūns, vuo1868 m. prasėdiejė magtīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio veikē bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sistema ė karioumenė.Tokugavas šiogūnats palėkaJapuonėjės imperėjė.
Ontruojuo svieta vainuo Japuonėjė kuovuojėBerlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās1945 m.rogpjūtė 15 d., mažne nedielė puJAV atuomėniu buombu numetėma ont anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka okopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Terptautėnė vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės konstitucėjė, palē katrou šalės īr čīstāpacifėstėnė ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.
JAV karioumenės bazės šalie īr palėkė ligė šiuolē.
Japuonėjės koltūra īr gerā žėnuoma cielam svietė. Japuonėškas koltūras substrats skvarmavuosė pakankamā izolioutuo terituorėjuo. Kėta vertos, skvarmavėmousi dėdlė itaka padarė kuoriejėitėškė, kėnėškė, vieliauvakarėitėškė elementā, ėš kuo ožgėmė tuokė japuonu koltūra, katra veizem dabartėniūs čiesūs.
Tradėcėnē Japuonėjės menā -ikebana,origami,ukijo-e, lielės, keramėka, vaidėnėmā (bunraku, šuokis,kabuki,rakugo,no), arbatos gierėma ceremuonėjė, kuovuos menāBudo, arkitektūra, suodā,kardā). Tēpuogė Japuonėjē būdīnga specėfėnis jiedis (vėrtovė). Ėš tradicėnė ukijo-e mena ė vakarėitėška mena atsiradamanga, vuo tuokė teknėka padėrbts animacėnis fėlmos vadėnamsanime, ešplėtė cielam svietė. Pavīzdē -Pokémon,Dragon Ball Z.
Onkstīviausė raštėjės šaltenē japuonu kalbuo palėka parašītė daVIII o.: dvė istuorėnė kningė (Kodžiki ėNihon Šioki) ė puozejės kningaManjošiū (万葉集). Vėsas ožrašītaskėnėškās žėnklās. Onkstīvo Heian čieso kāp fuonuogramas bova sokorta transkripcėjės sėstemakana (anou sodarhiragana ėkatakana). Seniausė pruozas kninga japuonu kalbuo īr laikuoma „Pasaka aple bamboku kėrtiejė“ (IX aba X o.)
Japuonėjės jiedis tor panašomu so kėtuom Rītū Azėjės vėrtovėm, ale īr tēpuogė dėdliu skėrtomu. Tradicėnie japuonėškuo vėrtovie liuob vartuotė mažā miesuos, bo onkstiau šaliegīvuolėninkīstė nabova ėšplėtos, Edo čieso diel budėzma itakas mažne nabova vartuojama. Japuonėjės vėrtovie daug žovėis, kėtū jiedu ėš jūras.
Japuonėjė īr soskėrstīta i 47 oficēlius admėnėstracėnius vėinetus –prefektūras. Anuos pabūdavuotas dėdliu adminėstracėniu refuormu čieso XIX o. pabėnguo vėituo daugiau kāp tūkstontė metu egzėstavosiužemiu. Be anū, īr neoficēlė admėnėstracėnē vėinetā -regijuonā.
Etnėnė sodietės: ape 98,1%japuonā. Dėdliausės etnėnės mažomas —kuoriejėitē,kėnā,vietnamėitē,ainā ė kėtė. Daba mizernā aug imigracėjė ėš Artėmūju Rītu ė Pėitrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japuonu īr grīna japuonėška tėpa.
2019 m. miestūs gīven api 92% pieteliu, vėrš 11 % – Tokėjou. Daugoma pieteliu sosėtelkė rītėnie šalėis dalie, katruo īr mažne vėsė dėdliausė miestā.
2018 m. Japuonėjuo bova 792 miestā, 1945 m. - tėk 205.
Krūvuo soJAV,ES ėKėnėjė Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akuonuomėniu jiegū.Japuonėjės jena īr tretė palē dėdomarezervėnė valiota puJAV duolerė ėeura. Japuonėjės akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla prigavėmā. Japuonėjė tonkiausē eksportou motuorėnės transpuorta prīmuonės, poslaidėninkius ė automuobėliu dalis, vuo tonkiausē importou mašėnas ė padargus,ėškastėni kora,jiedi, kemikalus ė medegas sava patėis pramuonē. Japuonėjės pruoducėjė īr žėnuoma cielam svietė: kuompanėjėsNintendo,Toyota,Canon,Sony,Honda,Hitachi,Nissan,Panasonic ė kėtas.
