Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė (onglėškā:United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), arbe trompiauJongtėnė Karalīstė (onglėškā:United Kingdom) īrsalū valstībė vakarūEuruopuo.
Jongtėnė Karalīstė sosėskvarmava pu keliu unėjės aktu, ė sosėded ėšOnglėjės,Škuotėjės,Velsa, tēpuogėŠiaurės Airėjės provincėjės ėr keliū smolkesniū terituorėju vėsam svietė. Jongtėnė Karalīstė īr dėdliuojė Brėtu salīna (ėšskīros dėdlėAirėjės saluos šmuota, katra atsėskīrė nu Jongtėnės Karalīstės1922 m.)Kornvalė grafīstė, isėkūrosė Kornvalė posiasalie, reikalaun savėvaldas, faktėškā īr liousaMena salaAirėjės jūruo.
V-VI o. brėtu salas nukariava onglosaksā. Ligtuolē aple tūkstontmeti salīna apgīvendėnė bovakeltu gėntīs:gielā (Airėjės sala), piktā (šiaurėnis Dėdliuosės Brėtanėjės šmuots) ė brituonā (pėitėnis šmuots). Pu 1066 m. nuormanu ožkariavėma pasėbėngė Onglėjės feodalėzacėjės laikuotarpis, šalės palėka sovienīta.
Škuotėjė ėrOnglėjė kāp atskėras vėinėngas valstībės sosėskvarmava X omžiou.Velsos bova valduoms Onglėjės nu 1284 m., vuo Onglėjės karalīstės dalėm patapa1536 m. Nu 1603 m. Onglėjės ė Škuotėjes karalīstės toriejė vėina karalio, vuo 1707 m. sosėjongė i Dėdliuosės Brėtanėjės Karalīstė. 1801 m. ta karalīstė sosėjongė soAirėjės Karalīstė ė tēp bova ikortaJongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Airėjės Karalīstė.1922 m. 26 Airėjės provincėjės sosėbūrė i liousa Airėjės Valstībė, vuo ėšlėkosės 6 (Šiaurės Airėjė arbe Alsteris) lėka Jongtėnie Karalīstie. Pu šiuo atsėskīrėma valstībė parvadinta i Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė.
XIX o. Jongtėnie Karalīstie pėrmuojuo nutėkaindostrēlėzacėjė, šalės palėka svarbiausė pramuonėnė ė jūrėnė galībė svietė. 1815-1914 m. čiesa tarps tonkē vadėnamsPax Britannica (Taika pri brėtu). Sava galībės vėršūnie brėtā ožjiemė 1/4 svieta terituorėjės. Pėrmuojuo X o. posie Jongtėnė Karalīstė nusėlpa pu dvijū svieta vainū. Ontruojė omžiaus posie anuos imperėjė ėšėra, ale patė Karalīstė patapa muodernė ė klestontė Euruopas valstībė. Tēpuogė šalėis itaka cielam svietė ėšlėikt magtīnga - par teisėnės ė puolitėnės sėstemas dėdliuo dalie anū bovosiū kuoluonėju, par literatūra, kalba, mozėka ė spuorta. Onglu kalba īr tonkiausē nauduojama rokunda, vuo gėmtakalbē tuo kalbuo sodara tretė dėdliausė gropė pu kėnu ė prancūzu kalbū.
Dėdliuojė dalėsVelsa – kalnouta. Aukštiausė vėita – Snoudona vėršūnė (1 085 mvėrš jūras līgė). Glabnos miests ė regijuona suostėnė –Kardifs, esontės pėitėnie Velsa dalie.
Škuotėjės pėitūs ė rītūs vīrau žemomas, vuo vakarūs ė šiaurie – kalnā. Aukštiausė vėita –Ben Nevis kalns (1 343 m). Ans tēpuogė īr ė aukštiausė vėita cieluo Jongtėnie Karalīstie. Glabnė miestā –Edėnborgs,Glazgos,Aberdīns.
Jongtėnė Karalīstė - vėina ėš septīniū pažongiausiu pramuonėniu šaliū. Be pramuonės valstībē dėdlē svarbės kuomercėniu paslaugū, banku, laivības ė kėtas speras. Ūkėnė veikla koncentrouta dėdliūsius svieta masta kuoncernus ė bankūs.
1990 m. Dėdliuojė Britanėjė ėšgava 92 mln. tnaptuos ė ožiemė pėrma vėita Euruopuo. Alekūlė ongliū ėgelžėis rūduos atsargas senk, diutuo kāp ė kėtas žalevas anas tenk isivežtė ėš kėtū šaliū. Šalės siekmėngā parēn priatsėnaujėnontės energetėkas.
Valstībė īr tarp 6 pėrmaujontiu šaliū vagolplėina ėšlīdėma. Ana tam tor īpatėngā palonkės sālīgas. Dėdliausė plėina līdėma cėntrā īr Rītū Onglėjuo ė Vėdorė Škuotėjuo. Dėdliuojė Britanėjė niekam Euruopuo nenusileid vagol spalvuotūjū metalū ėšlīdėma, ale dėdliuojėaliomėnė,varė ėalava dalės īr atvežama ėš kėtū kraštū. Dėdliausėsdėrbīklas dėrb Luondonė, Birmingemė, Brėstolie.
Jūrėni klimata skvarmoun vīraujontės pernašas ėš Atlanta ė Brėtū salas gaubūnti Šiaurės Atlanta šėltuojė sruovie. Vėdotėnė metėnė temepratūra - 8 - 11 laipsniu. Žėimas gan šėltas, driegnas. Pot gūsingė viejē, vuo tėrštas mėglas īr vėsus metus.
Šaltiausė mienėsė vėdotėnė temperatūra vėsumet teigama. Ale isėvīravos šiaurėniem uora masiem Škuotėjuo žėima uors atšal ligė -18 laipsniū. Snėigt vėsuo saluo, ale Škuotėjuo snėigs ėšsėlaika aplė 1 - 1,5 mien., vuo Onglėjės pėitūs ne ėlgiau kāp nedielė, diutuo žuolie tėn žalioun vėsus metus. Pavasaris ė roudou ėlgė, viejoutė, driegnė ė žvarbė. Vasaras viesės, vėdotėnė temperatūra 2-3 laipsnēs žemesnė nego tuoliau žemīnė esontiuos srėties. Krėtoliū ėškrīnt per vėsus metus, bet vakarėnie saluo dalie žėima anū būn dvėgobā daugiau nekāp vasara. Šalėis vakarūs driegna, diutuo tėn bluogiau aug javā.
Aplė 81 % Jongtėnės Karalīstės žmuoniū īr onglā, da gīvenškuotu (aple 9,2 %),airiu (aple 2,4 %) ė kėtū tautībiū žmuoniū. Valstībie dėdlē aktoalės naciuonalėnes biedas. Nėkāp nerimst sosėriemėmā Šiaures Airėjuo terp katalėku ė pruotestantu, katrėi tesas jau ėlga čiesa. Nu XIX o. vėdorė prasėdiejė masėnė emigracėjė ėš Brėtanėjės iAustralėjė,Kanada,JAV, vuo puOntruos svieta vainuos i Dėdliouj Britanėj kuožnās metās atvīkst daug imėgrantu ėš vėsa svieta, pu2004 m. kumet iEuruopas Sājonga istuojė naujas narės ėš rītėnė Euruopas šmuota, i Jongtėnė Karalīstė atvīkst vės daugiau emėgrantū ėš naujūjūES šaliū, tamė tarpė daug lietoviu ė žemaitiu. Mastā jiemė mažietė tėk šalē ėšstuojos ėš ES.
Onglu kalba prigol germanu kalbū gropē. Ana īr populēriausia kalba svietė. Škuotā tor sava kalba, katra īr ėšlaikiosė senuosės gielu kalbuos elėmėntūs ė patīros skandėnavu kalbū itaka. Diutuoškuotu kalba geruokā skėras nu literatūrėnės onglu kalbuos.
Jongtėnė Karalīstė pasėžīm i tou, ka per 80% anuos prietėliū gīven miestūs ė vuos 2% tedėrb žemės ūkie. Aplė 40% miestūs gīvenontiu prietėliū gīven 8-niuos santalkuos' - aglomeracėjuos, ėš katrū kuožnuo gīven per milijuona prietėliū. DaugiausiaLuondonė - aplė 14 mln.
Nu sena kraštė gīvoun prėvaluoma 5-12 metū vakū muokīma sėstema. Šalie prestižiškiausė īr Oksfuorda, Kembrėdža ė Mančesterė universitetā.
Jongtėnie Karalīstie prasėdiejė šiolaikėnės mozėkas era, kator pradiejė gropė „The Beatles“. Vieliau daug popolēroma sosėlaukė gropės „Queen“, „Rolling Stones“, „Pink Floyd“ ė daug kėtū.
.svg)
.svg)
.jpeg)
