Indėjė (Devanagari: भारत Bhārat), oficēlēIndėjės Respoblėka (Bhārata Gaṇarājya) īr šalėsPėitū Azėjuo. Ana īr septėnta palē dėdoma ė dėdliausė palē gīvėntuoju skaitlio svieta šalės.[1]
Indėjė īr daugiausē gīvėntuojū torontė svietademuokratėjė. Par paskotėnios dvėdešīmt metu anuo trupnē ėšauga žmuoniū skaitlios ė valstībės strategėnės svarboms. Indėjuo grētā auga akanuomėka ė par trompa čiesa ana palėka svarbio svietaIT,medėcėnas, muoksla cėntro. Anuos kariauna tēpuogė palėikt magtīnga ė torontėkondoulėni gėnkla.
Indėjuo hominidā (Homo erectus abaHomo heidelbergensis galiejė gīventė prīš 500 000 metu. Mėslėjama, ka pėrmė̄jėHomo sapiens i Indėjė atkeliava prīš 80 000-35 000 metu.Madhja Pradešė īr ėšlėkė kūlē Bhimbetka, katruos prīš 10 000 m. gīvenė žmuonis ėšmaliavuojė, palėkdamė abruozdus. Prīš 5100-3900 m. sosėskvarmava „Inda slienė“) civilizacėjė ė ožgimė ligė šiuolē daugoma indu vierėjamsindoėzmos. Ansā atsėrada sosėmaišiosvedinės (senuobės indoarėju) ė Šiaurės Induostana aborigenu koltūruoms. Sava čieso Indėjė bova itakėnga regijuonė - aplinkėnies žemies ėšplėta Indėjės viera, raštos, kėtė so koltūra sosėjėn dalīkā.
Indėjės koltūras istuorėjė sena - anuos ėštakas prigaun daugiau kāp 4500 metu. Vedėnio čieso (1700 m. pr. Kr.-500 m. pr. Kr.) bova padietė pamatāindoėzma fėluosuopėjē, mėtuoluogėjē, teoluogėjē ė literatūrā. Ligė nūdėinas egzėstoun kai katrėi tėkiejėmā ė praktėkas -dharma.karma,juoga,muokša. Indėjuo daugoma gīvėntuoju sodara indoėstā, ale karto sogīven kelės dėdlės vieras - indoėzmos,budėzmos,sikhizmos,krėkštiuonībė,islams,džainėzmos.
Indėjė garsie sava baisē dėdlė kėna pramuonė, katrou vadėnbolivudo.
TVF skaitliavėmās, Indėjės akuonuomėkas dėdoms 2022 m. bova 3,46 trėlėjuonā JAV duoleriu, pėnkta palē dėdoma svieta akuonuomėka. Paskiausio do dėšimtmetio akuonuomėka kuožnās metās auga vėdotėnėškā pu 5,8 % ė īr vėina veikiausē augontė akuonuomėka cielam svietė. AleBVP vėinam gīvėntuojou atsėlėik nu svieta vėdorkė - palē skėrtėngos skaitliavėma metuodos prigaun 118-139 vėita svietė.
Indėjė nu2023 m. balondė īr dėdliausė šalės palē gīvėntuoju skaitlio.[1] Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 70 m. (71,5 m. muotrėškom ė 68,7 vīrėškiam) Raštėngoms 2011 m. bova 74,04 % -rašītė muokiejė 82,14 % vīrėškiu, ale tėk 65,46 % muotrėšku. Raštėngiausė valstėjė -Kerala (93,91% raštėngoms), Bihars - menkiausē raštėnga (63,82%).
Nu patnaprīgolnoma1947 m. Indėjė palaikė draugėngus rīšius so daug šaliū cielam svietė.Šeštam dešimtmetie aktīvē bova ož dekolonėzacėjėAfrėkuo ėrAzėjuo, bova vėinaNeprisėjongėma kostiejėma somėslītuoju.[3] Devėnta dešimtmetė pabėnguo Indėjės karėnės pajiegos, kvėitont kaimīnams, do sīkio prisėdiejė pri vainėnės intervencėjės: 1987-1990 m.Šrė Lankuo ė 1988 m.Maldīvūs, kumet tinās bova planoujamas perversmos. Santīkē so Pakėstano ciela šaliū egzėstavėma čiesa sodietīngė, ketoris kartos eskalavuosė ivainas – 1947, 1965, 1917 ė 1999 m. Trīs ėš karū vīka diel žemiu Kašmīrė, katrū prigolnoms terp šaliū īr gėnčėtėms, vuo ketvėrts kėla kumet Indėjė riemė Bangladeša anam kuovuojont diel naprigolnoma nu Pakėstana. Septėntuojė dešimtmetė pabėnguo Indėjė toriejė artėmus karėnius ė akuonuomėnius rīšius soSSRS, SSRS bova glabna gėnklū tiekiejė Indėjē.
Indėjės prezidėnts īr vīriausis karėniu pajiegū vads. Indėjės gėnkloutuosės pajiegas tor 1,395 mln. aktīvaus persuonala karėškiu, īr ontras palē dėdoma svietė. Oficēlos biudžets šalėis gīnībā bova 36,03 mlrd. JAV duoleriu (1,83 %BVP ėšlaidu). Daugoma karėniu ėšlaidu panauduojama gīnībā prīš Pakėstana ė stengontėis sokortė līgsvara Kėnėjės itakāIndėjės ondėnīnė.
↑[Rothermund, D. (2000 m. spalė 17 d.), The Routledge Companion to Decolonization, Routledge Companions to History (1st ed.), Routledge,ISBN 978-0-415-35632-9
.svg)
