X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prigolėOsmanu Imperėjē, pū tonPersėjē ėRosėjē.
XX o. devīnta dešimtmetė pabėnguo Grozėjuo sosėskvarmava liuosoma kostiejėms, diukuo da1991 m.balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė liuosa.
Abkazėjuo ėPėitū Osetėjuo prasėdiejė atsėskīrėma ė liuosoma nūg Grozėjės kostiejėms. Separatėstam pagelbiejėRosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prigolontiam Pankėsė slienie īr čečienu kuovuotuojē, katrėi kariaun ožČečienėjės liousoma nūg Rosėjės.
2003 m. Grozėjės prezidėntaEduarda Ševarnadzė par "Ruožiu revoliucėjė" nuvertė jaunė, pruogresīvūs provakarėitėškė līderē.2004 m. sausė mienesie prezidėnto bova ėšrīnktsMėkails Saakašvėlis, katros bova ožbėngės muokslusJAV. Grozėjuo prasėdiejė muodernėzacėjė, bova atliousėnta akanuomėka, refuormas ženklē somažėnakorupcėjė šalie.
2008 m. sostėpriejė kuova so Pėitū Osetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Osetėjė, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė. PrasėdiejėPėitū Osetėjės vaina. Abkazėjuo ė Pėitū Osetėjuo īr palėkės išaldīts kuonflėkts.
Grozėjė soskėrstīta ī 9 regijuonus, katrūs sodara 70 pruovėncėju, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Osetėjė. Abkazėjė ė Pėitū Osetėjė praktėškā Grozėjės nier valduomas.
Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėnė liousoma indeksa rezultats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės refuormas, katrū pamatėnis tėkslos padėrbtė Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėku īr. Tas trauk ožrobežė investėcėjės.
