Danėjės Karalīstė (danėškā:Kongeriget Danmark) – valstībėEuruopas šiaurės šmuotė. Pėitūs Danėjė robežiounas soVuokītėjė, vuo lėkosė terituorėjės dali sopŠiaurės ėBaltėjės jūras.
Aple 1/3 šalėis terituorėjės īr salas, kėta terituorėjės dalės īrJotlandėjės pusiasalis. Danėjē prigolGrenlandėjė ėFarėru salas, abo torontio autunuomėjė.
Pėrmė gīvėntuojē (žvejē ė medėninkā) i Jutlandėjės posiasali atsėkielė 12 tūkst. m. pr. Kr. 4 tūkstontmetie pr. Kr. plėtažemdėrbīstė ėgīvuolėninkīstė. 1 tūkstontmetie pr. Kr. Danėjės žemies apsėgīvena germanu gėntīs.
Danėjė īr mažiausė ė pėitiausė Šiaurės Euruopas šalės.
Danėjuo gėmė ėr kūrė vėins garsiausiu vākū rašītuojuHansos Kristijans Andersens,egzėstencēlėzma pradėninko skaituoms fėluosuopsSiorens Kirkeguors.
- BVP – $406 mlrd. (2023).
- 2022 m. BVP augėms par matos – 3,6%.
- Vėinam žmuogau tėnkontės BVP – 31 100 JAV dol. (2003).
BVP palē sektuorios:
- žemės ūkis: 1,6 %
- kalnakasība: 1,2 %
- dėrbība: 22,1 %
- paslaugas: 75,2 % (2017)
Dėrbības šakas: jiediū apdėrbėms, mekanėzmā ėr irengėmā, tekstėlė, kemėjės pruodoktā, alektruonėka, statība, baldā ė pan. medē ėšdėrbėms, laivū statība, anergetėka.
2017 metu ekspuortā partnerē –Vuokītėjė 15,5 %,Švedėjė 11,6 %,Jongtėnė Karalīstė 8,2%,JAV 7,5 %,Norvegėjė 6 %,Kėnėjės LR 4,4 %.
86 % Danėjės žmuoniū īr danu pagėmėma (2021 m.) Dėdliuojė dalės žmuoniū īr krėkštiuonē.
Palē 2009 m. statėstėka aple 81,5 %[1] Danėjės žmuoniū prigol lioteruonu bažninčē.
